Lukašenka rėžė be jokių užuolankų: daugelius lietuvių prašo cigarečių, o mes tik uždirbame

Įtampos tarp Vilniaus ir Minsko nemažėja, o Lukašenkos retorika tampa vis drąsesnė. Ar tai dar vienas informacinio karo epizodas, ar realūs žingsniai, nukreipti prieš Lietuvą? Lietuvos vadovai jau kurį laiką stebi keistą reiškinį – per sieną paleidžiami balionai, nešantys kontrabandines cigaretes.

Lukašenka ne tik neslepia šios praktikos, bet ir giriasi, kad tai – pelningas verslas. Lietuviai, anot jo, ne tik ima prekes, bet ir patys esą skatina šią veiklą dėl savo pačių valdžios sprendimų. Tokio atviro pareiškimo iš kaimyninės šalies lyderio dar nebuvo.

Lukašenka atvirai apie derybas su JAV ir Lietuvos atsiprašymus

Aliaksandras Lukašenka neslėpė nusivylimo dėl JAV pozicijos. Pasak jo, po incidento su balionais, amerikiečiai pareikalavo, kad jis atsiprašytų Lietuvos dėl įvykio. Reakcija iš Minsko buvo labai aiški – „eikite jūs velniop“. Toks atsakymas ne tik rodo, kaip Minskas traktuoja Vakarų spaudimą, bet ir parodo, kad diplomatinė įtampa niekur nedingo.

Lukašenka taip pat paminėjo, kad derybos su amerikiečiais vyksta, bet jos esą yra labai sudėtingos. Šis pareiškimas kelia klausimų, kokiu lygiu vyksta šios derybos ir ar jos iš tiesų turi kokį nors potencialą pagerinti santykius tarp šalių.

Kontrabandos verslas per tvorą – Lukašenkos pasididžiavimas?

Baltarusijos diktatorius atvirai pareiškė, kad cigarečių per sieną verslas yra pilnai organizuotas iš jų pusės. Baltarusijos piliečiai esą teisėtai perka cigaretes gamyklose ir parduoda jas lietuviams, kurie atvyksta jų pasiimti. Produktas siunčiamas balionais, per tvorą, o galutiniai taškai – Nyderlandai ir Anglija.

Šis verslo modelis, pasak Lukašenkos, atneša pelno baltarusiams, o lietuviai ne tik kad neatsispiria pirkimui, bet patys ieško būdų, kaip jį palaikyti. Tai esą lėmė Lietuvos valdžios sprendimas uždaryti sieną, kas neva privertė žmones ieškoti kitų pajamų šaltinių.

Baltijos šalių atsakas: bendra gynybos strategija ir stiprinamos pajėgos

Į šią geopolitinę įtampą Baltijos šalys reaguoja konkrečiais veiksmais. Lietuvos kariuomenė informavo, kad kartu su Latvijos ir Estijos kariuomenių vadais pasirašė deklaraciją, numatančią glaudesnį bendradarbiavimą. Bus stiprinamos taikinių nustatymo procedūros, oro ir jūros stebėsena, karinė logistika bei vystomas Baltijos gynybos linijos projektas.

Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras pabrėžė, kad visos šios sritys yra svarbios ir reikalauja komandinių veiksmų. Regioninis saugumas dabar reikalauja bendrų sprendimų, greitų reakcijų ir vieningos strategijos.

Atsakas į balionus – realus ar simbolinis?

Deklaracija buvo pasirašyta iškart po incidentų, kai kontrabandiniai balionai keletą kartų sutrikdė Lietuvos oro uostų veiklą. Skrydžiai buvo atšaukti, o keleiviai patyrė nepatogumų. Dėl to kilo klausimas, kaip Lietuva galėtų veiksmingai reaguoti į tokius incidentus.

Premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas patvirtino, kad kariuomenė ieško būdų, kaip saugiai neutralizuoti balionus – tiek kinetinėmis, tiek nekinetinėmis priemonėmis. Tai rodo, kad į šią problemą žiūrima rimtai ir ieškoma realių sprendimų.

Baltijos gynybos linija – ilgalaikė vizija

Deklaracijoje numatyta sukurti nuolatinį taikinių nustatymo koordinavimo mechanizmą ir plėtoti regioninę karinę logistiką. Taip pat pabrėžta Baltijos gynybos linijos svarba, kuri būtų fizinis barjeras ir strateginis planas, skirtas atremti galimas sausumos invazijas.

Estijos kariuomenės vadas Andrus Merilo pabrėžė, kad nors šiuo metu tiesioginės grėsmės nėra, veiksmai turi būti atliekami dabar. Pasak jo, Estija, Latvija ir Lietuva demonstruoja ryžtingą, spartų ir koordinuotą pajėgumų plėtojimą.

Kontrabanda per sieną tik informacinė provokacija?

Lietuvos valdžia Lukašenkos žodžius vertina kaip hibridinės atakos dalį. Balionų paleidimas, pasirodo, nėra tik keistas epizodas, bet gerai suplanuota provokacija. Dėl to Lietuva net uždarė sieną su Baltarusija mėnesiui, palikdama tik kelias išimtis.

Ekspertai įspėja, kad tokios provokacijos gali turėti ne tik ekonominį, bet ir karinį atspalvį. Todėl regiono gynyba turi būti stiprinama ne tik žodžiais, bet ir realiais veiksmais.

Lukašenkos retorika išlieka agresyvi, tačiau Baltijos šalys aiškiai demonstruoja, kad yra pasirengusios atsakyti vieningai. Ar tai taps dar vienu postūmiu stiprinti bendrą saugumo architektūrą, ar išprovokuos tolesnius išpuolius, parodys laikas.