Ekonomikos stebuklo pabaiga? Netikėtas muitų smūgis iš JAV keičia žaidimo taisykles

Priežastimi tapo ne tik globalios prekybos įtampos, bet ir netikėtas Jungtinių Valstijų sprendimas įvesti itin aukštus muitus šveicariškoms prekėms. Šių metų antrąjį ketvirtį Šveicarijos ekonomikos augimas smuko iki vos 0,1 procento. Palyginimui, pirmąjį ketvirtį šalis dar galėjo džiaugtis 0,8 procento bendrojo vidaus produkto augimu, tačiau ši tendencija išblėso. 

Ekonomistai prognozavo, kad šalies ekonomika netgi gali susitraukti, ir nors kol kas juodžiausias scenarijus neišsipildė, signalai nėra džiuginantys. Specialistai pabrėžia, kad viena iš pagrindinių problemų yra nauji prekybiniai apribojimai, kurie kelia vis daugiau įtampos šalies verslui.

Netikėtas smūgis iš Jungtinių Valstijų

Liepos pradžioje buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvedė 39 procentų muitus daugumai šveicariškų prekių. Tai tapo didžiausiu muitų tarifu, kokį Jungtinės Valstijos kada nors taikė tokio aukšto išsivystymo šalies ekonomikai. 

Šveicarijai tai buvo tikras šokas. Nors farmacijos gaminiai, kurie yra vienas pagrindinių šalies eksporto sektorių, nebuvo tiesiogiai paliesti, vis dėlto muitai apėmė nuo 35 iki 40 procentų visų prekių, siunčiamų į JAV. Toks smūgis itin skaudžiai palietė Šveicarijos ekonomiką, nes Amerika yra vienas iš pagrindinių jos prekybos partnerių.

Politinės pasekmės ir kritika

Šis sprendimas sukėlė ir vidaus politikos audrą. Daugelis kritikų kaltina Šveicarijos valdžią, ypač prezidentę Karin Keller Sutter, jog derybos su Trumpo administracija buvo prastai vedamos ir neapsaugojo šalies nuo tokių griežtų sankcijų. Finansų analitikai įspėja, kad šis sprendimas ne tik trumpuoju laikotarpiu stabdys ekonominį augimą, bet ir ilgesniam laikui sumažins šalies patrauklumą investuotojams.

Ekonomistai iš „BNP Paribas“ vertina, kad dėl naujų muitų Šveicarijos bendrasis vidaus produktas gali papildomai sumažėti 0,3 procento iki kitų metų pabaigos. Tai reikštų, kad bendrai nuostoliai, susiję su prekybos įtampa ir geopolitine situacija, gali sudaryti visą vieną procentą bendrojo vidaus produkto. Toks kritimas šaliai, kuri ilgus metus buvo siejama su ekonominiu stabilumu ir nuosaikiu augimu, yra itin pavojingas signalas.

Eksporto pokyčiai

Pirmąjį šių metų ketvirtį Šveicarija fiksavo didelį farmacijos produktų eksporto šuolį. Tai buvo susiję su tuo, kad Jungtinėse Valstijose veikiantys pirkėjai stengėsi sukaupti atsargas, bijodami, jog šis sektorius taip pat bus paliestas muitais. Tačiau ši trumpalaikė paskata baigėsi, ir antrąjį ketvirtį šio efekto jau nebebuvo. Dėl to augimas beveik sustojo.

Prie sunkumų prisideda ir itin stiprus Šveicarijos frankas. Dėl pasaulinių įtampų ir prekybos nesaugumo investuotojai masiškai renkasi franką kaip saugią valiutą, todėl jo vertė smarkiai pakilo. Tai reiškia, kad šveicariškos prekės tampa dar brangesnės užsienio pirkėjams, o eksportuotojai praranda konkurencingumą. Tuo pačiu metu šalyje infliacija beveik išnyko, ji priartėjo prie nulio, o centrinis bankas prognozuoja vos 0,2 procento infliaciją 2025 metais.

Centrinio banko sprendimai

Narodowy Bank Szwajcarii jau anksčiau ėmėsi mažinti palūkanų normas. Birželio mėnesį jos buvo sumažintos ketvirčiu procento, ir šiuo metu bazinė norma siekia nulinį lygį. Rugsėjį prognozuojamas dar vienas sumažinimas, kuris reikštų, kad palūkanos taps neigiamos. Tokiu būdu bankas tikisi paskatinti investicijas ir vartojimą, tačiau ar tai užteks kompensuoti muitų padarytą žalą, lieka neaišku.

Šveicarijos istorija rodo, kad net stipriausios ekonomikos nėra apsaugotos nuo išorinių smūgių. Daug metų buvusi stabilumo ir turto sinonimu, ši šalis šiandien susiduria su recesijos rizika, o sprendimai dėl muitų tapo rimtu išbandymu tiek valdžiai, tiek verslui. Ar pavyks Šveicarijai atsitiesti, priklausys nuo to, kaip efektyviai bus pritaikyti monetariniai instrumentai ir ar pavyks rasti naujų eksporto rinkų. Viena aišku, tai „sėkmės era“, apie kurią kalba ekonomistai, šiuo metu tikrai blėsta, o šaliai teks ieškoti naujų būdų išsaugoti savo ekonominį stabilumą.