Europos mobilumo išbandymas: senas traukinių maršrutas gali tapti nauju Europos gynybos koziriu

Kadaise ši jungtis buvo gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek karo veiksmams, o dabar ji gali tapti naujo Europos gynybos plano dalimi. „Geležinis Reinas“ buvo pastatytas XIX amžiuje ir jungė Belgijos Antverpeno uostą su Vokietijos Ruhro pramoniniu regionu. Tai buvo itin svarbi linija, per kurią tekėjo tiek prekės, tiek žaliavos. 

Antrojo pasaulinio karo metais ši jungtis įgavo dar didesnę reikšmę, nes ją naudojo sąjungininkai savo pajėgų judėjimui. Po karo geležinkelio dalys buvo apleistos, daug atkarpų sunyko, o pati linija nustojo veikti. Tačiau šiandien, kai Europa ieško būdų, kaip stiprinti savo karinį pajėgumą, istorinis projektas grįžta į darbotvarkę.

Dabartinis poreikis

Augantis nesaugumo jausmas verčia Europos Sąjungą mąstyti apie kariuomenės mobilumą. Dabartinės geležinkelio linijos, kurios naudojamos prekių ir keleivių pervežimams, ne visada pajėgios greitai perkelti didelių karinių pajėgų. Ekspertai pabrėžia, kad bet kokiame konflikto scenarijuje laikas yra esminis veiksnys, todėl tokia jungtis kaip „Geležinis Reinas“ galėtų suteikti milžinišką pranašumą. 

Pasak „Politico“, būtent šiuo metu pokalbiai apie projekto atgaivinimą įgauna pagreitį, nes siekiama pasiruošti bet kokioms grėsmėms ateityje. Belgija šiam projektui rodo ypatingą entuziazmą, nes labiausiai laimėtų būtent Antverpeno uostas. Tai sustiprintų jo pozicijas konkurencinėje kovoje su kitais Europos uostais. 

Belgijos transporto ministerijos atstovai teigia, kad šį projektą tiesiogiai remia šalies premjeras Bart De Wever, o jo įgyvendinimas turi ne tik praktinę, bet ir politinę reikšmę. Vokietija taip pat mato prasmę jungties atkūrime, nors šaliai tektų susidurti su sudėtingais infrastruktūros darbais, ypač prie Acheno miesto, kur teritorija sudėtinga statyboms.

Olandijos skepticizmas

Kiek kitaip į šią iniciatyvą žiūri Nyderlandai. Nors oficialiai jie neprieštarauja, realūs veiksmai rodo tam tikrą projekto sabotavimą. Olandija bijo, kad linijos atkūrimas sumažintų Roterdamo uosto dominavimą, nes pagrindiniai privalumai atitektų Antverpenui. Be to, per Nyderlandų teritoriją eitų tik trumpa linijos atkarpa, todėl jų ekonominė nauda būtų ribota. 

Dar vienas argumentas, tai aplinkosauginės problemos. Jau 2003 metais Belgija ir Nyderlandai šį ginčą dėl geležinkelio atkūrimo sprendė arbitraže. Teismas leido Belgijai tęsti darbus, bet nustatė, kad aplinkosaugos kaštus teks prisiimti pačiai Belgijai, o Olandija prisidės tik tada, kai realiai gaus naudos iš projekto.

Didelę reikšmę gali turėti ir Europos Sąjungos finansinė parama. Nuo 2027 metų naujame biudžete planuojama skirti net 17 milijardų eurų mobilumui gerinti, o dalis šių lėšų galėtų būti panaudota būtent tokiems projektams kaip „Geležinis Reinas“. Belgija tikisi, kad tokios sumos galiausiai įtikins Nyderlandus bendradarbiauti, nes dalyvavimas projekte leistų jiems gauti naudos iš bendrų europinių investicijų.

Galimos pasekmės

Jeigu geležinkelis būtų atkurtas, jis ne tik sustiprintų karinę logistiką, bet ir suteiktų naują impulsą prekybai tarp Belgijos ir Vokietijos. Tai galėtų reikšti didesnius krovinių srautus per Antverpeną, stipresnį ryšį tarp Europos uostų ir pramoninių regionų bei didesnį bendrą ekonominį atsparumą. Tačiau kartu kyla klausimų dėl aplinkosaugos ir regioninės konkurencijos, kurie gali tapti kliūtimi įgyvendinimui.

„Geležinis Reinas“ yra simbolis, kaip istorija gali sugrįžti nauju pavidalu. Kadaise ši linija buvo statyta prekybai ir kariniams poreikiams, o dabar ji vėl gali tapti svarbia grandimi Europos saugumo grandinėje. Ar Nyderlandai pakeis savo nuomonę, daug priklausys nuo finansinių paskatų ir politinių susitarimų. Tačiau akivaizdu, kad šis projektas jau peržengė vien transporto sritį ir tapo geopolitinės kovos dalimi, kurioje kiekvienas sprendimas turi ilgalaikių pasekmių tiek ekonomikai, tiek saugumui.