Europos rytinis flangas ruošiasi grėsmėms iš oro, dronai saugos nuo grėsmių dar prieš joms pasiekiant ribą

Dronų siena nebus tik simbolinė – planuojama, kad tai būtų nuolatinė bepiločių orlaivių patruliavimo sistema, kuri aptiks grėsmes dar joms nepasiekus Europos teritorijos. Tai ne tik technologinis, bet ir politinis sprendimas, rodantis Europos pasiryžimą aktyviai saugoti savo sienas ir investuoti į gynybinius pajėgumus.

Šis pasiūlymas sulaukė didelio dėmesio ir palaikymo iš rytinių ES valstybių narių – ypač Lenkijos, Estijos ir Lietuvos, kurios pačios inicijavo stiprų pasienio tvirtinimą po 2022 metų įvykių Ukrainoje. Dronų siena gali tapti realia platforma, kurioje bus integruota stebėjimo, žvalgybos ir kovos su dronais įranga.

Ursulos von der Leyen kvietimas: reikia rytinio ES stebėjimo tinklo

Kalbėdama Europos Parlamente, von der Leyen pabrėžė, kad „Europos rytinis flangas saugo visą Europą – nuo Baltijos iki Juodosios jūros“. Todėl, anot jos, būtina investuoti į gynybinę infrastruktūrą, įskaitant nepriklausomus strateginius gebėjimus, tokius kaip palydovinė Žemės stebėjimo sistema ir bepiločių orlaivių panaudojimas.

Pasak portalo „Politico“, „dronų sienos“ idėja numato nuolatinius dronų patruliavimus išilgai rytinių ES sienų. Tikimasi, kad šie bepiločiai galės greitai identifikuoti grėsmes ir perduoti informaciją apie jų judėjimą nacionalinėms ar ES lygio struktūroms.

Šis pasiūlymas nuskambėjo tą pačią dieną, kai Lenkija pakėlė naikintuvus reaguodama į įsiveržusius Rusijos dronus. Tai – ne pirmas kartas, kai Lenkijos oro erdvė buvo pažeista, todėl šalis aktyviai siekia papildomos ES paramos.

Lenkija ir Baltijos šalys jau gauna paramą: milijardiniai finansavimo paketai

Pagal ES finansavimo programą SAFE, Lenkija jau gavo 43,7 mlrd. eurų, o Latvija, Lietuva ir Estija kartu – 14,7 mlrd. eurų. Šios lėšos gali būti naudojamos ir bepiločių orlaivių įsigijimui, įskaitant ir iš Ukrainos, nes iki 35 proc. SAFE fondo gali būti skirta įrangai už ES ekonominės erdvės ribų.

Tai atveria galimybes pirkti tiek žvalgybinius, tiek kovinius ar oro gynybos dronus. Ukrainos gamintojai, turintys realios kovos patirties ir technologinių sprendimų, jau dabar domisi šia galimybe ir ruošiasi pateikti pasiūlymus.

ES dronų siena taptų ne tik stebėjimo priemone, bet ir prevenciniu skydu nuo hibridinių grėsmių, kurias vis dažniau naudoja autoritariniai režimai, ypač Rusija ir Baltarusija.

Lenkija ir Baltijos šalys jau stiprina savo pasienio gynybą

Nepriklausomai nuo ES iniciatyvų, rytinės ES valstybės jau pačios ėmėsi priemonių stiprinti savo pasienio saugumą. Lenkijos projektas „Rytų skydas“ apima įtvirtinimus, logistikos centrus, avansines bazes ir inžinerinius sprendimus, skirtus greitam kariuomenės perkėlimui. Visa ši infrastruktūra kuriama taip, kad būtų suderinama su šiuolaikinėmis stebėjimo priemonėmis ir dronų naudojimu.

Tuo tarpu Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – įgyvendina bendrą projektą „Baltijos gynybos linija“. Iki 2025 metų planuojama pastatyti šimtus įtvirtintų bunkeriu, kas padės sustiprinti sausumos pajėgų pozicijas palei rytinę sieną.

Ši iniciatyva taip pat apima prieštankines tranšėjas, lauko įtvirtinimus ir išsklaidytas amunicijos sandėliavimo vietas. Statybos jau pradėtos: Estijoje 2024 metų vasarą, Latvijoje – gegužę, o Lietuvoje – kiek vėliau tais pačiais metais.

Kodėl „dronų siena“ – daugiau nei technologinis sprendimas

ES „dronų siena“ nėra vien tik pažangi technologinė priemonė. Tai – politinis ženklas, rodantis, kad Bendrija pagaliau rimtai žvelgia į hibridines grėsmes ir pasiruošusi investuoti ne tik į humanitarinę pagalbą, bet ir į aktyvų gynybinį atsaką.

Bepiločiai orlaiviai tampa naujosios eros karine ir saugumo priemone. Jie pigesni, greitesni, sunkiai pastebimi ir efektyvūs tiek žvalgybai, tiek puolimui. ES investicija į tokią infrastruktūrą reiškia, kad regionas pripažįsta savo pažeidžiamumą ir nori ne tik reaguoti į grėsmes, bet ir jų išvengti.

Jei projektas bus įgyvendintas sėkmingai, „dronų siena“ gali tapti pavyzdžiu kitoms pasaulio regionams, kaip efektyviai derinti technologijas, saugumą ir politinį ryžtą.

Saugumo ateitis formuojama jau dabar

Iniciatyva sukurti „dronų sieną“ gali pakeisti visos Europos požiūrį į pasienio saugumą. Lenkijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių pavyzdys rodo, kad aktyvus pasirengimas ir šiuolaikinių technologijų integravimas į gynybą yra būtini norint atremti vis sudėtingesnes grėsmes.

Ši idėja turi ne tik technologinį, bet ir simbolinį svorį – tai žinia, kad Europa nebus pasyvi stebėtoja, o aktyvus žaidėjas geopolitinėje arenoje. Dronų siena gali tapti viena svarbiausių ES gynybos iniciatyvų per pastarąjį dešimtmetį.