Situacija Rusijoje artėja prie katastrofos: dronų sprogimai sužlugdė degalų tiekimą, pasiekta kritinė riba

Pasak Rusijos Nepriklausomos degalų sąjungos, situacija tapo itin įtempta ir kelia grėsmę visos šalies degalų rinkos stabilumui. Ekspertai pažymi, kad šie trūkumai prasidėjo kaip atskiri incidentai rytinėje Rusijos dalyje, tačiau vos per kelias savaites problema išplito beveik visoje europinėje šalies dalyje. 

Tai dar kartą parodė, kokį poveikį gali turėti taikliai nutaikyti kariniai smūgiai į infrastruktūrą, net ir vykstant tūkstančiais kilometrų nuo mūšio linijos. Degalų deficitas ypač juntamas mažesnėse degalinėse, kurios neturi savo rezervų ar sandėlių. 

Kai kurios jų, pasak analitikų, jau visiškai sustabdė veiklą, o kitose degalai išlaikomi tik nuo vienos cisternos iki kitos. Tuo metu didžiosios degalinių tinklų bendrovės bando perskirstyti resursus, tačiau ir jų galimybės yra ribotos.

Degalų krizės geografija plinta: paveikti vis daugiau regionų

Pirmieji apie sutrikusį tiekimą pranešė Rusijos Tolimųjų Rytų regionai – Transbaikalė, Primorės kraštas, Kurilų salos ir net okupuota Krymo teritorija. Iki rugsėjo pradžios krizė jau buvo pasiekusi ir centrinę Rusiją – Ryazanės, Žemutinio Naugardo, Saratovo, Samaros, Uljanovsko, Penzos, Rostovo bei Astrachanės regionus.

Taip pat apie trūkumus pranešė Kalmykijos ir Tatarstano respublikos. Degalų tiekimo sutrikimai pastebėti ir Amūro, Magadano bei Sachalino srityse, Chabarovsko krašte, Jakutijoje, Žydų autonominėje srityje ir net Čiukotkoje. Tai reiškia, kad problemos tapo ne vietinės, o nacionalinio masto krize.

Rusijos Degalų sąjungos prezidentas Pavelas Baženovas atskleidė, kad benzino rūšys AI-92 ir AI-95 jau tapo deficitu. Kai kurios degalinės dirba tik tiek, kiek gauna vieną ar dvi cisternas. Kitos – visiškai sustabdė veiklą, nes nebeturi atsargų.

Smūgiai į perdirbimo gamyklas parodė infrastruktūros pažeidžiamumą

Pasak analitiko Dmytro Tortevo, priklausančio Valstybės Dūmos Konkurencijos apsaugos komiteto ekspertų tarybai, Ukrainos dronų smūgiai į naftos perdirbimo gamyklas atskleidė, kaip pažeidžiama yra net didelė ir decentralizuota kuro tiekimo sistema.

Per rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius Ukrainos bepiločiai atakavo kelias svarbiausias Rusijos perdirbimo gamyklas – tarp jų Novokujbyševską, kurios sprogimo vaizdo įrašai pasklido socialiniuose tinkluose. Šie smūgiai ne tik suardė gamyklų veiklą, bet ir sukėlė gaisrus, kuriems užgesinti reikėjo kelių dienų.

Nors Rusijos gynybos ministerija bandė sumenkinti incidentų reikšmę, tvirtindama, kad „smūgiai buvo lokaliniai“, realūs tiekimo sutrikimai kalba už save. Kaip pažymi analitikė Jekaterina Savkina iš Rusijos Degalų sąjungos, kai kurios degalinės jau kelias savaites nesulaukia jokių perdirbimo gamyklų siuntų.

Degalų rinkai gresia chaosą: vežėjai ir ūkininkai pirmieji pajus pasekmes

Rinkos stebėtojai įspėja, kad jei krizė nesulauks greitos reakcijos, artimiausiu metu problemos pasieks ir kitus sektorius – ypač žemės ūkį bei logistiką. Ūkininkai, kurie artėjančiam derliaus nuėmimui ruošiasi sukurti kuro atsargas, jau dabar susiduria su apribojimais ir aukštomis kainomis.

Transporto įmonės taip pat nerimauja – nuolat besikeičiančios degalų kainos ir neapibrėžtumas dėl tiekimo trikdo krovinių pervežimo planavimą. Kainos regionuose išaugo iki 20-30 proc., o kai kur benzino kaina artėja prie istorinių aukštumų.

Prekybos centrai ir tiekimo grandinės perspėja, kad ilgalaikis degalų trūkumas gali sukelti ir prekių tiekimo sutrikimus – tai ypač pavojinga regionams, kuriuose nėra alternatyvių logistikos maršrutų ar papildomų kuro rezervų.

Perspektyvos miglotos: Ką gali reikšti ši krizė tolesnei Rusijos vidaus politikai

Ši krizė kyla jautriu laikotarpiu, kai Rusijos vadovybė stengiasi parodyti visuomenės kontrolę ir stabilumą vidaus fronte, kol kariaujama Ukrainoje. Tačiau degalų trūkumas, ypač kai paveikiami paprasti vartotojai, ūkininkai ir smulkūs verslai, gali išprovokuoti visuomenės nepasitenkinimą.

Pasak analitikų, tai taip pat signalizuoja apie augantį spaudimą šalies ekonomikai – infrastruktūros praradimai tampa ne tik kariniais nuostoliais, bet ir finansiniais bei logistine našta. Net jei centrinė valdžia bandys kompensuoti trūkumus, ilgalaikiai padariniai gali būti neišvengiami.

Jei Ukrainos bepiločių kampanija tęsis ir toliau, Rusija gali prarasti galimybę efektyviai paskirstyti degalus visoje šalyje, o tai sukels ne tik ekonominius, bet ir politinius padarinius.

Dronai keičia karo taisykles

Ukrainos dronų smūgiai į naftos infrastruktūrą įrodė, kad net ir netiesioginė ugnis gali būti efektyvi strateginė priemonė. Vietoje tradicinių fronto kovų pasirenkami taikiniai, kurie ilgainiui išsekina priešo ekonomiką, demoralizuoja gyventojus ir kelia abejones valdžios gebėjimu užtikrinti stabilumą.

Degalų trūkumas Rusijoje tapo ne tik vidaus problema, bet ir svarbiu geopolitiniu signalu, rodydamas, kaip šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau sprendžiami technologijomis ir tikslinėmis atakomis, kurios sukelia ne mažiau chaoso nei tankų puolimas.