Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Naujausios ataskaitos duomenys atskleidžia nerimą keliantį faktą, kad daugiau nei pusė visų paukščių rūšių pasaulyje susiduria su išnykimo grėsme. Mokslininkai įspėja, kad dėl spartaus miškų kirtimo ir klimato kaitos sparčiai nyksta buveinės, nuo kurių priklauso šie gyvūnai. Tai kelia rimtą grėsmę biologinei įvairovei ir pusiausvyrai visoje ekosistemoje.
Ataskaita, pristatyta tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) konferencijoje Abu Dabyje, rodo, kad net 61 proc. paukščių rūšių mažina populiaciją. Klimato kaita daro žalą 43 proc. pasaulio gamtos paveldo teritorijų. Nors šis poveikis buvo numanomas, mokslininkus nustebino invazinių rūšių įtaka, tapusi antru didžiausiu pavojumi gamtai po klimato pokyčių.
Šie duomenys tapo aiškiu signalu, kad pasaulis turi imtis neatidėliotinų veiksmų. Jei tendencijos nesikeis, artimiausiomis dekadomis gali išnykti šimtai paukščių rūšių, nuo kurių priklauso daugelio kitų organizmų išlikimas.
Paukščiai praranda namus visame pasaulyje
Nuo geltonkrūtės rūšies Madagaskare iki dainuojančių fletinčių Centrinėje Amerikoje, visur pastebimas vienas dėsningumas, tai žmogaus veikla naikina natūralias buveines. Sparčiai plečiasi žemdirbystė, urbanizacija ir pramonė, kurios verčia paukščius trauktis į vis mažesnes teritorijas.
Dar prieš devynerius metus mažėjanti paukščių populiacija buvo fiksuota 44 proc. rūšių. Šiandien šis skaičius siekia tris iš penkių. Tai rodo gilėjantį biologinės įvairovės nuosmukį ir patvirtina, kad tarptautiniai susitarimai dėl gamtos apsaugos dar nepakankamai veikia.
Paukščiai, tai ekosistemos širdis
Paukščiai atlieka nepakeičiamą vaidmenį gamtoje. Jie apdulkina augalus, platina sėklas ir reguliuoja vabzdžių populiaciją, užtikrindami ekosistemų pusiausvyrą. Kai kurios rūšys, pavyzdžiui, raguotieji gandrai tropikuose, per dieną gali išplatinti tūkstančius sėklų viename kvadratiniame kilometre.
Mokslininkė dr. Malin Rivers pabrėžia, kad tarp paukščių ir medžių egzistuoja gyvybiškai svarbus ryšys. Medžiai negali atsinaujinti be paukščių, o paukščiai negali išgyventi be medžių. Ši priklausomybė rodo, kad gamtos išsaugojimas privalo būti visapusiškas ir apimti visus gyvybės grandinės elementus.
Apsaugos priemonės gali duoti rezultatų
IUCN ekspertai primena, kad gamtos apsauga gali būti veiksminga. Pavyzdžiu laikoma žaliųjų vėžlių populiacija, kuri per kelis dešimtmečius atsigavo dėl koordinuotų tarptautinių pastangų. Šis atvejis įrodo, kad ilgalaikės ir nuoseklios priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų.
IUCN direktorė dr. Grethel Aguilar pabrėžia, kad tai įkvepiantis pavyzdys, jog gamtos atkūrimas yra įmanomas, jei veiksmai pradedami laiku. Jei panašus požiūris būtų taikomas ir paukščių apsaugai, jų išlikimo perspektyvos galėtų ženkliai pagerėti.
Žmonijos atsakomybė už gamtos pusiausvyrą
Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga, įkurta dar 1948 metais, jau daugelį dešimtmečių siekia išlaikyti pasaulio biologinę įvairovę. Jos misija yra skatinti visuomenes tausoti gamtą ir užtikrinti teisingą išteklių naudojimą. Šiandien šios pastangos reikalingos kaip niekad.
Paukščių nykimas, tai ne tik ekologinė, bet ir moralinė problema. Jų likimas atspindi visos planetos sveikatą. Be sparnuotųjų gyvūnų gamta prarastų savo balansą, o žmogus vieną svarbiausių sąjungininkų kovoje už gyvybės išlikimą Žemėje.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.