Muskas ir vėl sukėlė diskusijų audrą: pareiškė, kad „Tesla“ likimas priklausys tik nuo vieno sprendimo

Lapkričio 6 dieną vyksiantis akcininkų susirinkimas taps vienu svarbiausių „Tesla“ istorijoje, nes sprendimas gali nulemti tiek įmonės ateitį, tiek jos įkūrėjo likimą. Diskusijų centre atsidūrė ketvirtasis pasiūlymas, tai naujas kompensacijų planas, kurio vertė gali siekti net trilijoną eurų, jei E. Muskas pasieks itin aukštus rinkos ir technologinius tikslus. 

Taip pat vyks pakartotinis balsavimas dėl senesnio, 47 mlrd. eurų vertės atlygio plano, kurį Delavero teismas pripažino neteisėtu, nes valdyba klaidino akcininkus. Dėl šių teisinių ginčų E. Muskas nusprendė perkelti „Tesla“ būstinę į Teksasą, kur, jo manymu, turės daugiau kontrolės.

Slaptas pasiūlymas, akcininkai priversti rinktis

Tarp balsavimo punktų slypi trečiasis pasiūlymas, kuris sukėlė dar daugiau prieštaravimų. Jame siūloma atnaujinti akcijų fondą 120 tūkst. „Tesla“ darbuotojų, į jį įtraukiant 60 mln. akcijų. Tačiau kartu numatyta sukurti vadinamąjį „specialų rezervą“, tai net 208 mln. akcijų, kurių vertė siekia apie 78 mlrd. eurų, skiriamų vien E. Musko naudai. 

Šis rezervas neturi jokių rezultatų ar veiklos tikslų, todėl norint darbuotojams suteikti akcijų, akcininkai turi tuo pačiu patvirtinti ir šią milžinišką premiją generaliniam direktoriui. Kritikai sako, kad tai spaudimo taktika. 

Darbuotojų akcijų fondas ištuštėjo dėl to, kad valdyba jau iš anksto pervedė E. Muskui 22 mlrd. eurų vertės „laikiną atlygį“. Dabar darbuotojų fondas laikomas įkaitu, kol akcininkai sutiks su dar didesnėmis privilegijomis vadovui. Jei pasiūlymai bus patvirtinti, E. Muskas iš viso gali gauti daugiau kaip 630 mln. naujų akcijų, kai visi kiti darbuotojai kartu tik 60 mln.

Norai turėti daugiau galios ir mažiau atsakomybės

Po to, kai E. Muskas pardavė dalį „Tesla“ akcijų, kad įsigytų socialinį tinklą „X“, jo dalis įmonėje sumažėjo nuo 25 iki 13 proc. Jis viešai pareiškė, kad tokia padėtis jam nepriimtina ir kad jis nori atgauti bent ketvirtadalio nuosavybės dalį. Jei to negaus, jis grasina perkelti dirbtinio intelekto ir robotikos projektus į kitas savo įmones.

Turėdamas 25 proc. akcijų, E. Muskas galėtų lengviau blokuoti pasiūlymus, kurie didintų jo atskaitomybę ar ribotų jo galią. Kritikai tvirtina, kad tokiu būdu jis siekia dar labiau sustiprinti savo kontrolę, naudodamasis akcininkų baimėmis ir spaudimu.

Akcininkai įsprausti į kampą

„Tesla“ automobilių pardavimai mažėja, pelnas smunka, o daugelis analitikų kaltina E. Musko elgesį ir viešus pareiškimus, gadinančius įmonės įvaizdį. Vis dėlto akcijų kaina išlieka labai aukšta, nes investuotojai tiki ne dabartiniais rezultatais, o pažadais apie savavaldžius „robotaksius“ ir humanoidinius robotus. Dabar jie priversti rinktis, tai arba rizikuoti prarasti E. Muską ir galimą rinkos vertės kritimą, arba toliau remti vadovą, kuris kelia abejonių dėl įmonės reputacijos.

Kai kurie analitikai įspėja, kad net ir atmetus E. Musko ultimatumą, jo atlygio planas išlieka problemiškas. Jis numato, kad net pasiekus vidutinius rezultatus E. Muskas vis tiek galėtų gauti iki 40 mlrd. eurų. Tai reikštų vieną didžiausių išmokų istorijoje, net jei „Tesla“ veikla nesiektų išskirtinių rodiklių.

Viešųjų ryšių kampanija, tai ne automobiliai, o balsai

Dar vienas netikėtas posūkis „Tesla“, kuri anksčiau skelbėsi „nemėgstanti reklamos“, dabar leidžia pinigus televizijos, „Google“ ir socialinių tinklų reklamoms. Šie skelbimai nėra skirti automobilių pardavimui, jie skirti įtikinti akcininkus balsuoti už E. Musko atlygio planą. 

Bendrovė net panaudojo savo oficialią paskyrą „X“ tinkle, kad viešai užsipultų institucinius investuotojus, kurie rekomendavo balsuoti „prieš“. Tokia taktika yra neįprasta viešai listinguojamai įmonei ir rodo, kad E. Muskas pasiryžęs padaryti viską, kad išlaikytų savo galią.

Akcininkai atsidūrė tarp dviejų jėgų, tai vadovo, kuris gali žlugdyti įmonės įvaizdį, ir vizionieriaus, kurio pažadai vis dar palaiko akcijų kainą. E. Musko žinutė paprasta,  duokite man, ko noriu, arba rizikuokite prarasti visa, ką turite.