Kaip garsiausi vagys pravėrė Luvro duris: „Mona Lisa“, karūnos brangakmeniai ir tai dar ne viskas

Garsiausi išpuoliai tapo legendomis, apie kurias kalbama iki šiol. Nuo garsiojo „Mona Lisa“ dingimo iki naujausio išpuolio, kai vidury dienos buvo pavogti karališkieji brangakmeniai – kiekvienas įvykis paliko gilų pėdsaką muziejaus istorijoje. Atrodo, kad kiekvienas laikotarpis randa savo būdą praverti šio garsaus pastato duris ne per bilietų kasą, o tyliai, lyg per užpakalinį įėjimą.

Jeigu galvojate, kad saugumo sistemos nepalieka jokių šansų, šie atvejai parodo visai ką kita. Išradingumas, drąsa ir planavimas – tai pagrindiniai įrankiai, kuriuos pasitelkė Luvro plėšikai. Ir nors muziejus atsinaujina, stiprina kontrolę, bet istorija rodo: kai kurių nusikaltėlių kūrybingumas niekuo nenusileidžia menininkų talentui.

„Mona Lisa“: dingimas, kuris sukėlė šoką

1911 metų vasarą pasaulį sukrėtė vienas netikėčiausių nusikaltimų meno istorijoje. Vieną rytą lankytojai pastebėjo, kad garsiausias Luvro paveikslas – Leonardo da Vinci „Mona Lisa“ – dingo. Tai nebuvo greitas įsilaužimas naktį, o gerai suplanuota vagystė dienos metu.

Vincenzo Peruggia, buvęs muziejaus darbuotojas, žinojo, kaip juda personalas ir kada galima likti nepastebėtam. Jis apsivilko darbininko rūbus, pasislėpė muziejuje per naktį, o ryte tiesiog išnešė paveikslą po apsiaustu. Daugiau nei dvejus metus „Mona Lisa“ buvo slepiama jo bute, o kai jis bandė ją parduoti Florencijoje, buvo sučiuptas.

Ši vagystė ne tik išgarsino patį paveikslą, bet ir pakeitė visą požiūrį į meno apsaugą. Iki tol muziejai buvo labiau parodos salės nei saugyklos. Po šio įvykio saugumo lygis Luvre buvo smarkiai sustiprintas – įdiegtos spynos, kamerų sistemos ir pradėta kruopščiau stebėti lankytojų srautus.

Corot paveikslas: mažiau žinomas, bet vertingas

1998 metais Luvre vėl buvo pastebėta, kad net ir griežta kontrolė ne visada padeda. Iš ekspozicijos buvo pavogtas Jean-Baptiste Camille Corot paveikslas. Šis kūrinys nebuvo toks garsus kaip „Mona Lisa“, tačiau jo vertė ir istorinė svarba buvo ne mažesnė.

Vagystė įvyko nepastebimai, o rėmas liko, kas rodo, kad veikta buvo tiksliai. Nors paveikslas iki šiol neatsirado, šis atvejis paskatino dar kartą peržiūrėti muziejaus apsaugos politiką. Įrengta daugiau kamerų, atnaujintos signalizacijos sistemos, tačiau įspūdis liko: net ir saugiausiose vietose nėra visiško saugumo.

Tai dar kartą parodė, kad pavogti galima ne tik garsiausius šedevrus, bet ir mažesnius, mažiau pastebimus kūrinius, kurie po vagystės tampa dar labiau geidžiami juodojoje rinkoje.

Brangakmeniai dingsta vidury baltos dienos

2025 metų spalio mėnesį muziejų sukrėtė dar vienas stulbinantis įvykis. Keli asmenys, apsimetę statybų darbuotojais, pateko į galeriją, kur buvo eksponuojami Prancūzijos karališkieji brangakmeniai. Naudodamiesi liftu ir pasinaudoję žmogiškomis klaidomis, jie sugebėjo atidaryti vitrinas ir pasiimti aštuonis itin vertingus dirbinius.

Visas veiksmas truko vos kelias minutes. Vagys išėjo anksčiau, nei spėta sureaguoti. Tai tapo rimtu signalu, kad net moderniausios saugumo sistemos negali atlaikyti gerai suplanuoto ir profesionaliai įvykdyto nusikaltimo. Nors tyrimas dar vyksta, jau dabar aišku, kad šis įvykis taps dar vienu muziejų istorijoje, kuris bus analizuojamas daugelį metų.

Dingę objektai buvo ne tik materialinės vertės – tai buvo istoriniai simboliai, menantys Prancūzijos monarchijos laikus. Žmonėms tai ne tik praradimas, bet ir emocinis smūgis. Muziejaus reputacija vėl buvo išbandyta, o pasitikėjimas saugumu – sugriautas.

Kodėl būtent Luvras?

Luvras yra tikras meno lobynas ir simbolis, vieta, kur laikomi tūkstančiai neįkainojamų vertybių. Tai traukia ne tik milijonus lankytojų, bet ir tuos, kurie siekia pelno bet kokia kaina. Luvre saugomi meno kūriniai iš skirtingų laikotarpių, kultūrų ir žemynų. Kiekvienas jų turi neįkainojamą vertę.

Nors technologijos kasmet tobulėja, žmonių sumanumas kartais žengia žingsniu priekyje. Kiekviena vagystė rodo, kad muziejai privalo nuolat peržiūrėti savo sistemas, mokyti personalą ir stiprinti bendradarbiavimą su tarptautinėmis institucijomis.