Sulaikyti aštuoni įtariamieji sabotažo atvejais, ar valstybės saugumas jau pasiekė kritinį lygmenį?

Premjeras Donaldas Tuskas socialiniame tinkle „X“ informavo, kad operacija dar tęsiama, kartu su ja vyksta kitos slaptos veiklos. Saugumo tarnybų teigimu, Lenkijos nacionalinis saugumas šiuo metu veikia hibridinio karo sąlygomis: padegimai, kibernetinės atakos ir kitos panašios grėsmės jau vadinamos hibridinio puolimo priemonėmis. 

Tokiomis taktika siekiama destabilizuoti šalis, kurios palaiko Ukraina kovoje su Rusija. Nors Maskva savo ruožtu neigia bet kokį dalyvavimą šiuose veiksmuose, Lenkijos institucijos teigia veikiančios konkrečiai ir remia savo kaltinimus turima informacija. Tačiau kol kas viešai neatskleidžiama, kokie infrastruktūros elementai buvo taikiniai, ar sulaikytieji jau turėjo ryšių užsienyje. 

Sulaikymai ir tyrimo eiga

Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) kartu su kitomis tarnybomis per pastarąsias dienas atliko operacijas skirtinguose šalies regionuose ir sulaikė aštuonis asmenis, įtariamus sabotažo organizavimu. Premjeras Tuskas pažymėjo, kad sulaikymai yra tik dalis plataus tyrimo – vyksta tolesnės operatyvinės veiklos, siekiant nustatyti veikėjų grandis ir galimus užsienio ryšius.

Atsakingas už specialiąsias tarnybas ministras spaudos pasisakyme skelbė, jog bylos apima šią veiklą: karinių objektų ir kritinės infrastruktūros stebėjimą, priemonių diversijoms parengimą bei galimus tiesioginius išpuolius. Kitaip tariant, buvo ne tik ruošiamasi – galimi veiksmai jau buvo planuojami.

Kol kas neatskleidžiama, kurie būtent objektai turėjo tapti taikiniais, koks buvo laikas ar kada ketinta įvykdyti išpuolius. Taip pat neatskleisti sulaikytųjų ryšiai su tarptautinėmis struktūromis ar jų finansavimo šaltiniai. Specialistai pažymi, kad toks tylus informacijos atskleidimas – taktinis sprendimas: tyrimas vis dar vyksta, ir viešumas gali pakenkti operatyviniams veiksmams.

Kontekstas – hibridinio karo verslo modeliai

Ši byla neatspindi vien Lenkijos nacionalinės rizikos – tai globalus reiškinys, kai valstybių remiamos arba nevalstybinės grupuotės taikosi į kritinę infrastruktūrą, informacines sistemas ir viešąją erdvę. Hibridinis karas jungia kibernetines atakas, emocinę įtaką ir fizinius išpuolius.

Lenkijos institucijos ne pirmą kartą pareiškia apie tokio pobūdžio grėsmes – tačiau šis sulaikymų raundas yra vienas iš reikšmingesnių. Tyrėjų teigimu, sabotažo veiksmų artumas – tiek geografinis, tiek laiko – rodo, kad organizuotos grupės nesiekia tik chaoso.

Siekia konkretaus poveikio: paveikti visuomenės pasitikėjimą, sumažinti valstybės reagavimo greitį ar net nukreipti dėmesį nuo pagrindinių kariuomenės veiksmų. Tokios operacijos, organizuotos keliuose regionuose vienu metu, yra ženklas, kad infrastruktūrinis saugumas turi būti nuolat atnaujinamas.

Kodėl ji ypač aktuali dabar?

Šių metų geopolitinė situacija sukuria terpę tokiems reiškiniams. Lenkija, kaip viena iš pagrindinių Ukrainos skatintojų ir laikytojų priekyje, tampa strateginiu taikiniu. Net jei išpuolis nebus viešai pripažintas tarptautiniu, jo potekstė – aiški: kreipti dėmesį į vidines saugumo spragas. 

Saugumo ekspertai ragina nebelaukti katastrofos, bet imtis prevencijos – stiprinti ryšius tarp tarnybų, tobulinti realaus laiko stebėjimą ir konsultuoti privačias struktūras.

Nacionalinis saugumas nėra tik karinių pajėgų reikalas – jis apima ir energetiką, finansus, žiniasklaidą bei IT infrastruktūrą. Šios srities pažeidžiamumas šiandien vertinamas kaip vienas iš pagrindinių nacionalinių rizikos veiksnių. Todėl kiekvienas šalies gyventojas ir verslas turi suvokti, kad saugumas – ne tik policijos užduotis, bet bendras visuomenės palaikymas.