Karo nuostoliai be aiškių atsakymų: kodėl vieni skaičiai šokiruoja, o kiti atrodo per maži

Pastaruoju metu vėl iškilo klausimas, kiek iš tiesų kainuoja karas žmonių gyvybėmis. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateikti skaičiai apie žuvusius karius iš karto sukėlė diskusijas, nes jie ženkliai skiriasi nuo nepriklausomų analitinių centrų vertinimų. Tai verčia klausti, kaip apskritai nustatomi karo nuostoliai ir kodėl skirtumai tarp skaičių kartais siekia šimtus tūkst.

Matoma, kad karo nuostolių apskaita nėra paprastas matematinis veiksmas. Tai sudėtingas procesas, kuriame susipina chaosas fronte, dingę be žinios žmonės, politiniai interesai ir ribotos galimybės patikrinti informaciją. Būtent dėl šių priežasčių karo aukų skaičiai beveik niekada nebūna galutiniai ar visiškai tikslūs.

Oficialūs pareiškimai ir politinė realybė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario pradžioje pareiškė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo apie 55 tūkst. Ukrainos karių. Šis skaičius apima tiek profesionalius karius, tiek šauktinius, tačiau kartu pabrėžiama, kad nemaža dalis karių vis dar laikomi dingusiais be žinios. Tai reiškia, kad galutinis žuvusiųjų skaičius gali būti didesnis.

Tiek Ukraina, tiek Rusija labai retai viešai skelbia savo nuostolius. Dažniausiai apsiribojama priešo patirtų netekčių akcentavimu, o savi skaičiai lieka nutylėti arba pateikiami atsargiai. Analitikų vertinimu, tokia praktika leidžia palaikyti visuomenės moralę ir išvengti politinių pasekmių šalies viduje.

Palyginimui, prieš metus pats V. Zelenskis kalbėjo apie daugiau nei 45 tūkst. žuvusių ir beveik 390 tūkst. sužeistų karių. Naujausi duomenys rodo, kad vien per pastaruosius metus žuvo dar apie 9 tūkst. karių, o tai leidžia matyti karo intensyvumo tęstinumą.

Dingusieji be žinios ir grąžinti kūnai

Vienas didžiausių karo statistikos iššūkių yra dingusių be žinios karių apskaita. Frontas nuolat juda, teritorijos pereina iš rankų į rankas, o mūšio lauke ne visada įmanoma surinkti žuvusiųjų kūnus ar tiksliai nustatyti jų likimą. Dėl to dalis karių ilgą laiką lieka nežinioje.

Nuo 2025 metų Ukraina per oficialius mainus iš Rusijos atgavo daugiau nei 16,5 tūkst. karių kūnų. Šie skaičiai rodo, kad realios netektys gali būti didesnės nei oficialiai skelbiama, nes grąžinti kūnai sudaro tik dalį visų žuvusiųjų.

Matoma, kad dingusiųjų kategorija dažnai tampa pilkąja zona, kurioje statistika keičiasi mėnesiais ar net metais. Kai kurie dingusieji vėliau priskiriami žuvusiems, kiti patenka į belaisvių sąrašus, o dalies likimas taip ir lieka neaiškus.

Nepriklausomi vertinimai ir didieji skirtumai

Didžiausią kontrastą su oficialiais pareiškimais sudaro nepriklausomų analitinių centrų duomenys. Vašingtone įsikūrusio CSIS ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos nuostoliai gali siekti nuo 500 iki 600 tūkst. karių, iš kurių 100–140 tūkst. galėjo žūti. Tuo pat metu Rusijos nuostoliai vertinami net iki 1,2 milijono karių, įskaitant apie 325 tūkst. žuvusiųjų.

CSIS pabrėžia, kad tokie vertinimai grindžiami įvairių šalių kariuomenių, žvalgybos agentūrų ir vyriausybių informacija. Tai leidžia sudaryti platesnį vaizdą, tačiau kartu reiškia, kad skaičiai yra apytiksliai, o ne absoliutūs.

Tokie skirtumai tarp oficialių ir nepriklausomų duomenų kyla dėl skirtingų metodikų. Vieni skaičiuoja tik patvirtintas mirtis, kiti įtraukia sužeistuosius, dingusiuosius ar net laikinai kovos neveiksnius karius.

Atviri šaltiniai ir jų ribotumas

Pastaraisiais metais vis dažniau naudojami atviri šaltiniai. Skaičiavimai atliekami remiantis laidotuvių įrašais, nekrologais ir socialinių tinklų publikacijomis. Pavyzdžiui, Rusijos portalas Mediazona iki šių metų sausio pabaigos fiksavo mažiausiai 168 tūkst. patvirtintų rusų karių mirčių. Ukrainiečių svetainė ualosses.org nurodo 87 tūkst. žuvusių, 86 tūkst. dingusių be žinios ir apie 4,4 tūkst. karo belaisvių.

Vis dėlto patys šių projektų autoriai pabrėžia, kad jų duomenys nėra išsamūs. Matoma, kad ne visos mirtys yra viešai registruojamos, o dalis informacijos sąmoningai slepiama arba tiesiog nepasiekia viešosios erdvės.

Kodėl tikrų skaičių greičiausiai nebus?

Karo nuostolių apskaita visada bus netiksli tol, kol vyksta pats karas. Skirtingi interesai, informacinis karas ir fizinės galimybės rinkti duomenis lemia, kad skaičiai keičiasi ir prieštarauja vieni kitiems. Net ir pasibaigus konfliktui, tikrieji nuostoliai dažnai paaiškėja tik po daugelio metų.

Matoma, kad karo statistika nėra tik apie skaičius. Ji atspindi politinius sprendimus, visuomenės nuotaikas ir bandymą kontroliuoti pasakojimą apie karą. Todėl kiekvieną kartą matant naujus skaičius verta klausti ne tik kiek, bet ir kas, kaip ir kodėl juos pateikia.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.