Mokslininkai perspėja: tikroji miškų gaisrų grėsmė nematoma, bet mirtinai pavojinga

Trečiadienį žurnale Science Advances paskelbtame straipsnyje nustatyta, kad 2006–2020 m. ilgalaikis poveikis smulkioms kietosioms dalelėms, susidarančioms iš gaisrų dūmų, prisidėjo prie vidutiniškai 24 100 mirčių per metus žemyninėje JAV dalyje (48 valstijose).

„Mūsų žinutė tokia: miškų gaisrų dūmai yra labai pavojingi. Tai vis didesnė grėsmė žmonių sveikatai“, – sakė tyrimo bendraautorius, Aikano medicinos mokyklos prie Sinajaus kalno Aplinkos medicinos katedros docentas Yaguangas Wei.

Kiti mokslininkai, tyrę miškų gaisrų dūmų sukeltą mirčių skaičių, teigė, kad šie rezultatai jų nenustebino.

„Pateikti įverčiai yra pagrįsti“, – sakė Kalifornijos universiteto Los Andžele Aplinkos sveikatos mokslų profesorius Michaelas Jerrettas, nedalyvavęs tyrime. – „Mums reikia daugiau tokių darbų. Tik tada, kai atliekama daugybė tyrimų, taikant skirtingus metodus, galime būti moksliškai tikri dėl gautų išvadų.“

„Tai – tikros gyvybės“, kurias nusineša gaisrų dūmai

Tyrimo autoriai daugiausia dėmesio skyrė mirčių, susijusių su lėtiniu poveikiu smulkioms kietosioms dalelėms PM2.5, analizei. Būtent šios dalelės laikomos pagrindine miškų gaisrų dūmų keliama oro taršos problema.

PM2.5 dalelės gali prasiskverbti giliai į plaučius ir patekti į kraujotaką. Trumpalaikis poveikis sukelia kosulį, akių perštėjimą, tačiau ilgalaikis – sunkina esamas ligas ir gali lemti įvairius lėtinius bei mirtinus sveikatos sutrikimus: kvėpavimo takų ligas, širdies ir kraujagyslių bei neurologinius susirgimus, taip pat priešlaikinę mirtį.

„Miškų gaisrų dūmų PM2.5 dalelės Jungtinėse Valstijose išryškėjo kaip reikšminga aplinkosaugos grėsmė, kurią didina vis dažnėjantys ir intensyvėjantys miškų gaisrai dėl klimato kaitos“, – teigė Aikano medicinos mokyklos podoktorantūros stažuotoja ir tyrimo bendraautorė Min Zhang.

Jerretto teigimu, kartu su dešimtmečius trukusiu netinkamu miškų tvarkymu situaciją blogina ir vis didėjanti plėtra gaisrams jautriose teritorijose. Tai išplečia vadinamąją „miesto ir laukinės gamtos sąveikos zoną“, didina gaisrų riziką ir turi labai realių pasekmių žmonių sveikatai.

„Ant mirties liudijimo niekas neparašys ‘mirtis nuo miškų gaisro’, nebent žmogų tiesiogiai pasiektų ugnis ar ant jo užvirstų medis, – sakė Jerrettas. – Tačiau daug žmonių, mirštančių dėl šio poveikio, jau ir taip yra itin pažeidžiami. Tai – tikros gyvybės, kurios prarandamos. Tai nėra kažkokia abstrakti statistinė sąvoka.“

Kaip buvo atliktas tyrimas?

Tyrimo autoriai analizavo ryšį tarp vidutinės metinės PM2.5 koncentracijos iš miškų gaisrų dūmų ir mirčių skaičiaus kiekvienoje žemyninės JAV apskrityje. Jie pasitelkė federalinius mirtingumo duomenis iš 3068 apskričių ir nagrinėjo tiek bendrą, tiek specifinių priežasčių mirtingumą – nuo kraujotakos, neurologinių ir kvėpavimo sistemos ligų iki psichikos ir elgesio sutrikimų, navikų bei endokrininių, mitybos ir medžiagų apykaitos ligų.

Siekiant įsitikinti, kad stebimi ryšiai nėra atsitiktiniai ar iškreipti, analizėje taip pat buvo įtrauktos mirtys dėl kritimų ir transporto įvykių – priežasčių, kurios mažai tikėtina, kad būtų susijusios su gaisrų dūmų poveikiu.

„Neradome jokios sąsajos su mirčių nuo eismo įvykių ar kritimų skaičiumi, o kitų ligų atveju nustatėme statistiškai reikšmingą poveikį“, – teigė Wei. Didžiausias mirtingumo padidėjimas dėl šių dalelių poveikio buvo užfiksuotas tarp žmonių, sergančių neurologinėmis ligomis.

Poveikio PM2.5 ir mirčių sąsajos stiprumas kito priklausomai nuo sezono ir demografinių veiksnių. Ryšys buvo ryškesnis vėsesniu metų laiku. Labiau pažeidžiami pasirodė esantys kaimo vietovių gyventojai bei jaunesnės bendruomenės.

Tyrėjai taip pat apskaičiavo, kad kiekvienas papildomas 0,1 mikrogramo PM2.5 viename kubiniame metre oro padidėjimas visose analizuotose teritorijose yra susijęs su maždaug 5594 papildomomis mirtys per metus.

Pasak Jerretto, šio darbo stiprybė – labai didelė tiriamųjų populiacija ir tai, kad į analizę įtraukta dauguma mirčių priežasčių JAV. Tačiau jis pažymėjo, jog duomenys apskrities mastu gali lemti tiek pervertinimą, tiek nuvertinimą, nes gaisrų dūmų plitimas yra labai dinamiškas.

„Dūmai nepadengia visos didelės apskrities vienodu sluoksniu. Visada bus vietovių, kuriose tarša daug didesnė“, – sakė jis.

Mokslininkas taip pat atkreipė dėmesį, kad tyrime nebuvo atsižvelgta į kai kuriuos svarbius individualius veiksnius, pavyzdžiui, ar žmogus rūko.

Federalinės klimato politikos silpninimas – papildoma rizika

Jaleio universiteto Visuomenės sveikatos mokyklos Aplinkos mokslų docentas Kai Chenas, taip pat tyrinėjantis šią temą, pabrėžė: „Man labai patiko, kad jie atskirai nagrinėjo dūmų kilmės ir kitą PM2.5.“

Anot jo, įvairūs tyrimai rodo, kad miškų gaisrų dūmų PM2.5 dalelės sveikatai daro didesnį poveikį nei tarša iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, automobilių išmetamų dujų.

Tyrimo autoriai pabrėžia, kad klimato kaitos politikos silpninimas federaliniu lygmeniu – ypač turint omenyje dažnėjančius ir destruktyvesnius miškų gaisrus, kuriuos didžiąja dalimi skatina globalus atšilimas – kelia kritinę grėsmę. Tikslus PM2.5 iš miškų gaisrų keliamos rizikos žmonių sveikatai įvertinimas rodo, kad būtinos veiksmingos ir skubios prevencijos bei mažinimo strategijos, paremtos Aplinkos apsaugos agentūros stebėsena ir reguliavimu.

„Tai parodo, kaip svarbu kontroliuoti miškų gaisrų sukeltą PM2.5 taršą, kuri šiuo metu nėra atskirai reguliuojama Aplinkos apsaugos agentūros, nes dažnai laikoma ‘natūraliomis stichinėmis nelaimėmis’“, – sutiko Chenas.