Mokslininkai aptiko klastingą paukštį melagį: apgaudinėja kitus gyvūnus dėl naudos sau

Ilgą laiką buvo manoma, kad gebėjimas sąmoningai meluoti būdingas tik žmonėms ir kai kuriems primatams. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad geduliniai drongai taip pat sąmoningai naudoja apgaulę. Amerikiečių evoliucinis biologas Skotas Trevoras aprašo, jog šie paukščiai gyvena savotiškoje kooperacijoje su kitais Kalahario gyvūnais, prisiimdami sargybinių vaidmenį. Pastebėję gresiantį pavojų, jie skleidžia garsius, metalinius aliarmo signalus ir taip perspėja aplinkinius gyvūnus apie netoliese tykančius plėšrūnus.

Tačiau moksliniai stebėjimai atskleidė, kad drongai šiuo pasitikėjimu dažnai piktnaudžiauja. Tyrėjai užfiksavo, jog šie paukščiai neretai skelbia netikrus pavojaus signalus tada, kai pastebi, jog surikatos ar kiti netoliese esantys gyvūnai rado maisto. Išgirdę pavojų, gyvūnai skuba bėgti, o gudrusis drongas tuo metu nuskrenda prie paliktų gardžių kąsnelių ir juos ramiai susirenka.

Tolesni tyrimai parodė, kad šis paukštis meluoja dar išradingiau – jis ne tik skleidžia savo rūšiai būdingus aliarmo signalus, bet ir sėkmingai mėgdžioja kitų paukščių rūšių pavojaus balsus. Toks „poliglotinis“ gebėjimas prireikė todėl, kad laikui bėgant kiti gyvūnai ima nebesureikšminti pernelyg dažnų ir pasikartojančių netikrų drongo aliarmų. Imituodamas kitų rūšių signalus, drongas vėl atgauna aplinkinių pasitikėjimą ir gali tęsti savo apgaules.

Ši sąveika primena evoliucinę ginklavimosi varžybas: drongai nuolat „tobulina“ savo melagingus pavojaus šūksnius, o kitos rūšys mokosi atskirti tikrą grėsmę nuo apgaulės. Tai dinamiškas procesas, kuriame abi pusės nuolat prisitaiko viena prie kitos.

Skotas Trevoras pabrėžia, kad geduliniai drongai nėra vieninteliai gyvūnai, kuriems būdinga apgaulė. Primatai dažnai meluoja socialinių santykių kontekste, o įvairūs galvakojai, chameleonai ir gekonai naudoja kamufliažą, imituodami aplinką ar net plėšrūnus. Vis dėlto drongai išsiskiria tuo, jog sąmoningai apgaudinėja kitų rūšių atstovus ir daro tai pirmiausia dėl maisto.

Mokslininkas pažymi, kad daugelis gyvūnų „klausosi“ vieni kitų pavojaus signalų ir taip sukuria bendras, tarprūšines apsaugos sistemas. Gedulinis drongas yra pirmasis gerai ištirtas atvejis, kai parodyta, kad toks tarprūšinis komunikavimas gali tapti dviašmeniu kardu – informacija, skirta bendrai apsaugai, gali būti sąmoningai iškreipiama ir panaudojama vieno gyvūno naudai.