Mokslininkai atskleidė naują grėsmę: Japonijos dugnas slepia pavojų, galintį sukelti dar vieną cunamį

Čia susiduria tektoninės plokštės, o tokie procesai dažnai sukelia galingiausius žemės drebėjimus ir cunamius. Tyrėjai pasitelkė didžiausią pasaulyje mokslinį gręžimo laivą, kad paimtų uolienų bei nuosėdų mėginius ir išsiaiškintų, kodėl šiame regione kyla tokios katastrofos.

Ekspedicija buvo surengta pagal tarptautinę vandenynų tyrimų programą. Į ją išvyko šešiasdešimt mokslininkų bei patyrę gręžėjai, kurie išplaukė į Japonijos griovį tam, kad ieškotų atsakymų apie didžiules gamtos jėgas. 2011 metais būtent čia įvyko 9,1 magnitudės žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį ir branduolinę katastrofą Fukušimoje.

Neįprasta plokščių sandūra

Mokslininkus nustebino ne tiek pats drebėjimo mastas, kiek jo epicentro vieta. Didžiausias poslinkis įvyko ne giliai po žeme, bet visai netoli jūros dugno. Tai reiškė, kad tektoninės plokštės pasislinko paviršiuje, kur energijos išsiskyrimas yra ypač pavojingas. Norėdami išsamiai ištirti šią vietą, tyrėjai atliko gręžinius, siekiančius daugiau nei aštuonis šimtus metrų po dugnu, ir iš ten paėmė nuosėdų bei uolienų mėginius.

Tyrimų metu ne tik rinkti mėginiai, bet ir įrengta speciali stebėjimo sistema, galinti ilgą laiką fiksuoti pokyčius. Ji matuoja temperatūrą bei skysčių slėgį tiesiai lūžio zonoje. Tikimasi, kad šie duomenys padės aptikti menkiausius signalus, kurie gali įspėti apie būsimus žemės drebėjimus.

Geologinė regiono istorija

Kiekvienas gręžimo metu paimtas mėginys buvo išsamiai tiriamas. Pirmiausia jie skenuoti kompiuterinės tomografijos prietaisais, tuomet tikrintos fizinės ir cheminės savybės. Mėginiai buvo padalinti į dvi dalis, tai viena saugoma nuolatinėje kolekcijoje, kita perduota tyrimams. Rezultatai parodė, kad ši vieta patyrė ne vieną stiprų žemės drebėjimą ir nuošliaužą, o pats regiono geologinis sluoksniavimasis iš esmės skatina staigius plokščių judesius.

Šie atradimai leidžia geriau suprasti, kodėl įvyksta tokio masto katastrofos. Gauti duomenys bus panaudoti kuriant modelius, kurie padės prognozuoti būsimus įvykius. Be to, Japonijos griovio tyrimai turi pasaulinę reikšmę, nes panašių subdukcijos zonų yra ir kitose vietose, pavyzdžiui, Čilėje, Indonezijoje ar Aliaskoje. Jei paaiškės, kad plokščių poslinkiai paviršiuje gali įvykti ir ten, teks iš esmės peržiūrėti dabartinius žemės drebėjimų rizikos modelius.

Mokslinis lūžis

Ši ekspedicija laikoma svarbiu etapu seisminės rizikos tyrimuose. Ji suteikė precedento neturinčių duomenų apie tai, kaip vystosi tektoniniai lūžiai ir kokias pasekmes jie gali turėti. Kaip pabrėžia viena tyrėjų, dr. Morgane Brunet, tai yra milžiniškas žingsnis į priekį siekiant ne tik geriau suprasti praeitį, bet ir pasiruošti ateičiai.

Japonijos griovio tyrimai rodo, kad Žemė vis dar slepia daug paslapčių. Nors ši planeta atrodo stabili, jos gelmėse nuolat kaupiasi energija, galinti akimirksniu pakeisti milijonų žmonių gyvenimus. Nauji atradimai padeda suprasti, kaip šie procesai vyksta, ir suteikia galimybę geriau pasirengti būsimiems iššūkiams. Tai priminimas, kad gyvename ant dinamiškos planetos, kurioje gamtos jėgos dažnai pranoksta bet kokią žmogaus technologiją.