Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Kai pasaulyje siaučia epidemijos, žmonės laikosi griežtos tvarkos ir socialinio atstumo. Pasirodo, tokį pat elgesio modelį taiko ir skruzdėlės. Nauji Bristolio universiteto mokslininkų tyrimai atskleidė, kad šie vabzdžiai epidemijų metu keičia savo gyvenamąsias struktūras, kad apsisaugotų nuo ligų plitimo.
Tai rodo, jog net mažos kolonijos geba prisitaikyti prie biologinių grėsmių taip pat protingai, kaip žmonės. Tyrėjai pastebėjo, kad skruzdėlės pertvarko savo lizdus taip, kad sumažintų kontaktą tarp užsikrėtusių ir sveikų individų. Tokiu būdu jos efektyviai riboja patogeno plitimą visoje kolonijoje.
Šis atradimas atskleidžia, kad skruzdėlės instinktyviai kuria karantino strategijas, kurios primena žmonių elgesį pandemijų metu. Mokslininkai atliko eksperimentus, stebėdami dvi kolonijas po 180 skruzdėlių, leidę joms pačioms statyti lizdus.
Vėliau į kiekvieną koloniją buvo įvesta po 20 naujų vabzdžių, iš kurių dalis nešiojo pavojingo grybelio sporas. Taip mokslininkai galėjo pamatyti, kaip bendruomenė reaguoja į galimą užkrato pavojų.
Skruzdėlės sugeba laikytis atstumo
Po šešių dienų tyrėjai atliko lizdų mikrotomografinius skenavimus, kad išanalizuotų, kaip pasikeitė jų struktūra. Paaiškėjo, jog skruzdėlės pačios keitė lizdų architektūrą, mažindamos tiesioginių jungčių tarp kamerų skaičių ir formuodamos labiau išskaidytą tinklą. Tokie pokyčiai leido sumažinti užsikrėtimo riziką visoje kolonijoje.
Skruzdėlės ypač saugojo maisto sandėlius ir lizdų vietas, kuriose buvo jaunikliai. Užsikrėtę individai dažnai patys atsitraukdavo nuo kitų, taip natūraliai sukurdami izoliacijos zonas. Ši tvarka nebuvo primesta iš išorės, o kilo iš pačių vabzdžių elgesio, tai tarsi natūralus instinktas išlikti.
Pamokos žmonių miestams
Tyrėjai pabrėžia, kad skruzdėlynai savo sudėtinga struktūra labai primena žmonių miestus. Abu atvejai priklauso nuo efektyvaus išteklių, informacijos ir gyventojų judėjimo, bet kartu turi saugoti nuo ligų plitimo.
Skruzdėlės sugeba pasiekti šią pusiausvyrą keisdamos savo aplinką dinamiškai, kai tik kyla pavojus. Šis atradimas gali tapti įkvėpimu miesto planuotojams ir mokslininkams, ieškantiems būdų sukurti sveikesnes gyvenamąsias erdves.
Gamta dar kartą parodė, kad net mažiausi organizmai gali pasiūlyti genialiai paprastus sprendimus. Skruzdėlės įrodo, kad disciplina, bendradarbiavimas ir gebėjimas prisitaikyti yra universali gynybos nuo epidemijų taisyklė, veikianti tiek miške, tiek žmogaus mieste.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.