NATO siunčia labai aiškią žinią Kremliui: didžiausia Europoje šaudmenų gamykla jau veikia

Pasak Rutte, tai istorinis šuolis, atveriantis naują gynybos pramonės etapą, nes būtent šaudmenų stygius ilgą laiką buvo vienas opiausių klausimų. Dabar Europa geba ne tik patenkinti dalį savo poreikių, bet ir kurti naujas galimybes, kurios ateityje gali tapti atsvara Rusijos karinei mašinai.

Ši žinia buvo paskelbta Vokietijos gynybos koncerno „Rheinmetall“ naujos gamyklos atidarymo metu. Šiaurės Vokietijoje, Unterliuse, duris atvėrusi gamykla taps didžiausia Europoje ir jau artimiausiais metais padės gerokai sustiprinti bendrą NATO šalių parengtį.

Vokietijos „Rheinmetall“ vaidmuo

NATO vadovas pabrėžė, kad būtent „Rheinmetall“ užima itin svarbią vietą šioje gynybos pramonės plėtros grandinėje. Naujoji gamykla planuoja kasmet pagaminti apie 350 tūkst. sviedinių.

Tai reikšmingai prisidės prie bendro Europos tikslo – iki 2025 metų pabaigos pasiekti 2 mln. sviedinių gamybą. Rutte ragino neapsiriboti vien tik šaudmenimis. Pasak jo, spartus gamybos tempų didinimas gali tapti modeliu ir kitoms gynybos sritims. 

„Jei sugebėjome per trumpą laiką taip išplėsti artilerijos sviedinių gamybą, turime panašiai veikti ir kitose technologijų bei ginkluotės srityse“, – teigė jis.

Europa prieš Rusijos pajėgumus

„Rheinmetall“ vadovas Arminas Pappergeris interviu JAV televizijai CNBC atskleidė, kad Rusija šiuo metu pajėgi pagaminti 4-5 milijonus sviedinių per metus, kai tuo tarpu Europa – apie du milijonus. Daugiau nei pusė šio kiekio tenka „Rheinmetall“.

Tokie skaičiai rodo, jog nors Europos pažanga yra akivaizdi, skirtumas su Maskvos gamybos apimtimis išlieka didelis. Rusijos karo pramonė dirba pilnu pajėgumu, o karo išlaidos per dieną siekia apie 520 mln. JAV dolerių. Vien per šių metų pirmą pusmetį Kremlius gynybai skyrė 94 mlrd. dolerių.

Gynybos politika perbraižyta iš pagrindų

Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą 2022 metais tapo lūžio tašku Europos saugumo politikoje. Daug šalių, ypač esančių arčiau Rusijos sienos, ėmė sparčiai kelti savo gynybos biudžetus.

Lyderiaujanti šalis šiame procese yra Lenkija, kuri NATO mastu skiria didžiausią dalį savo BVP gynybai. Tai leidžia jai tapti viena iš pagrindinių ginkluotės gamybos ir tiekimo grandžių regione.

NATO birželio viršūnių susitikime priimtas sprendimas dar labiau paspartino šią transformaciją. Aljanso šalys sutarė padidinti gynybos išlaidas iki 5 procentų BVP, nors dar prieš kelis metus standartas siekė tik 2 procentus.

Trumpo spaudimas Europai

Sprendimą didinti išlaidas lėmė ir augantis JAV spaudimas. Prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Europos šalis už tai, kad šios pernelyg remiasi Vašingtono parama ir pačios skiria per mažai lėšų savo saugumui.

Šiandien akivaizdu, kad kritika virto realiais pokyčiais. Europa pagaliau imasi atsakomybės už savo gynybą ir žengia į naują etapą, kuriame pajėgumų augimas turi tapti ilgalaike strategija, o ne vienkartine reakcija į krizę.