Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Iš pirmo žvilgsnio šis paukštis atrodo kaip tikras plėšrūnas, turi dryžuotą kūną, aštrų, lenktą snapą ir ryžtingą žvilgsnį. Tačiau iš tiesų tai ne vanagas, o naujai atrasta gegutė iš Borneo salos, kuri išmoko apsimesti grobuonimi. Mokslininkai įsitikinę, kad toks panašumas nėra atsitiktinis, tai išgyvenimo strategija, padedanti šiam paukščiui apsiginti nuo kitų sparnuočių.
Ši naujoji rūšis priskiriama prie vadinamųjų gegučių imitatorių, paukščių, kurie evoliucijos metu prisitaikė atrodyti kaip kregždžės ar vanagai. Tokia išvaizda padeda išvengti persekiojimo, nes kiti paukščiai paprastai bijo plėšrūnų ir laikosi nuo jų atokiau. Dėl to naujoji Borneo gegutė išsiskiria ne tik savo išvaizda, bet ir neįprastu elgesiu.
Tyrimas, paskelbtas žurnale „“Journal of Asian Ornithology“, rodo, kad šis atradimas yra dar vienas įrodymas, kaip pažangi bioakustikos technologija keičia gyvūnų klasifikaciją. Anksčiau tokie skirtumai tarp rūšių buvo beveik nepastebimi, tačiau dabar, analizuojant jų balsus ir plunksnų struktūrą, galima atskleisti naujas, iki šiol nežinomas rūšis.
Kodėl gegutės apsimeta plėšriais paukščiais?
Mokslininkai mano, kad panašumas į plėšriuosius paukščius yra gegutės apsaugos priemonė. Net ir įprasta europinė gegutė turi pilkšvas plunksnas ir prijuostę su dryželiais, primenančiais kregždę ar vanagą. Tokia išvaizda padeda jai išvengti kitų paukščių puolimo, kai ji ilsisi ant šakos ar skrenda virš medžių.
Gegutė yra lizdų parazitas, ji deda kiaušinius į kitų paukščių lizdus, o išsiritęs jos jauniklis išmeta šeimininko kiaušinius ar net kitus jauniklius. Taip jis lieka vienas ir gauna visą tėvų rūpestį. Skirtumas nuo įprasto plėšrūno tas, kad šis parazitinis elgesys yra dar žalingesnis, šeimininkai praranda visą sezoną, maitindami svetimą jauniklį.
Naujos rūšies atradimas Borneo saloje
Azijoje gyvenančios gegutės jau seniai garsėja savo panašumu į grobuonis. Indijoje, Pakistane ir Himalajuose gyvena rudprėgė gegutė, o toliau į rytus amūrinė gegutė, paplitusi Japonijoje, Korėjoje ir Kinijoje. Dabar prie šios grupės prisijungė dar viena rūšis Borneo gegutė, kuri iki šiol buvo laikoma giminaičių iš Malajų pusiasalio atmaina.
Naujoji rūšis, pavadinta „Hierococcyx tiganada“, yra endeminė Borneo salai ir aptinkama tiek Indonezijos, tiek Brunėjaus teritorijoje. Tyrėjai išanalizavo 107 skirtingus paukščių balsų įrašus, surinktus iš pasaulinių garso bibliotekų, taip pat muziejiniuose eksponatuose išmatuotus kūno parametrus. Skirtumai tarp šios ir kitų gegučių buvo tokie aiškūs, kad nebeliko abejonių, tai savarankiška rūšis.
Technologijos atskleidė paslėptas rūšis
Bioakustikos analizė, leidžianti tiksliai įvertinti paukščių balsus, tapo revoliucine ornitologijos sritimi. Mokslininkai dabar gali aptikti naujas rūšis vien pagal garso dažnius, intonacijas ir ritmą. Borneo gegutės atvejis įrodo, kad net pažįstamose ekosistemose gali slypėti gyvūnų, apie kuriuos iki šiol nežinojome.
Šis atradimas parodė, kad gamta vis dar kupina paslapčių, o net paukštis, kurį kiti bijo dėl jo išvaizdos, gali būti subtilus imitacijos meistras. Gegutė iš Borneo tapo dar vienu priminimu, jog evoliucija yra kūrybingiausia gamtos jėga, sugebanti iš baimės padaryti gynybą, o iš apgaulės išlikimo meną.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.