Ekspertai skambina kritinio pavojaus varpais: Rusijos pavojus auga, atakos jau pasiekė pavojingą lygį

Palyginimui, pirmąjį šių metų ketvirtį tokių atvejų buvo vos 5 proc. Tačiau šis pokytis, pasak saugumo ekspertų, nėra ženklas, kad ukrainiečiai nusilpo. Priešingai. Tai labiau signalas, kad Maskva pradėjo taikyti efektyvesnes, agresyvesnes taktikas, kurios meta naujų iššūkių net pažangiausiai gynybos sistemai.

CSIS analitikas Yasiras Atalanas nurodo, kad viena iš pagrindinių priežasčių – Rusijos taktikos kaita. Dabar dažniau naudojami vadinamieji rojai, dešimtys dronų siunčiami vienu metu, iš skirtingų krypčių, skirtingais aukščiais ir trajektorijomis. 

Tokia taktika ne tik apkrauna oro gynybos sistemas, bet ir mažina tikimybę, kad visi bepiločiai bus numušti laiku.

Be to, pastebėta, kad Rusijos dronai pradėti skraidinti didesniu aukščiu. Tai mažina jų aptikimo tikimybę, o tuo pačiu išplečia teritoriją, kurioje galima užpulti taikinius. Kuo aukščiau – tuo didesnį plotą dronas gali stebėti ir atakuoti.

Ypač svarbus čia tampa „Geran-3“ modelis, pagamintas pagal Irano „Shahed“ dronų pavyzdį. Šie bepiločiai yra greiti, palyginti pigūs ir labai sunkiai aptinkami. Sugeba pasiekti iki 800 km/val. greitį ir smogti panirimo skrydžio režimu. Tai daro juos pavojingais net moderniausiai gynybai.

Vienas didžiausių išpuolių

Liepos 9 dieną Rusija įvykdė iki šiol intensyviausią raketų ir dronų ataką. Vienos nakties metu prieš Ukrainą buvo panaudoti net 741 sviedinys, tiek raketų, tiek dronų. Tai stipriai perkrovė ukrainiečių gynybos sistemas.

„Vien pats paleidžiamų objektų kiekis sukuria sisteminį spaudimą – kuo daugiau paleidi, tuo didesnė tikimybė, kad dalis pramuš“, - pažymi Y. Atalanas.

Tai ne naujiena karo teorijoje, bet Rusija šią strategiją dabar taiko itin agresyviai.

Kaip ginasi Ukraina?

Nepaisant augančio spaudimo, Ukraina neatsilieka. Ji aktyviai naudoja elektroninio karo įrangą, kuri trikdo GPS signalus. Tai itin svarbu, nes „Shahed“ tipo dronai priklauso nuo palydovinės navigacijos.

Taip pat naudojami kulkosvaidžiai, zenitiniai pabūklai ir naujausia technika, pavyzdžiui, vokiečių „Oerlikon Skynex“ sistema, kuri pasižymi labai dideliu taiklumu ir geba automatiškai reaguoti į grėsmę.

Nepaisant šių priemonių, FT duomenimis, net ir dabar, kai gynyba stiprinama, per vieną iš naujausių atakų net 5,4 proc. daugiau nei 400 paleistų dronų vis dėlto pataikė į tikslus. Tai rodiklis, kuris kelia nerimą.

Kas toliau?

Jei Rusija toliau tobulins savo taktikas, o Vakarai dels stiprinti Ukrainos oro gynybą, tokios atakos gali tapti dar pavojingesnės. Kiekvienas pataikytas dronas reiškia sunaikintą infrastruktūrą, grėsmę gyvybei, psichologinį poveikį visuomenei.

Taigi, nors ukrainiečių gynyba išlieka atspari, karo pobūdis keičiasi. Ir tai dar vienas priminimas, kad net pažangiausios technologijos turi savo ribas, jei negauna pakankamai laiko ir resursų prisitaikyti prie naujų grėsmių.