Gruzija sulaukė galingo Europos Sąjungos kirčio: nebepripažįsta šalies valdžios ir skambina pavojaus varpais

Pareiškimas paskelbtas socialiniame „X“ ir sukėlė nemažai diskusijų tiek Gruzijoje, tiek Europoje. Nors Europos Parlamentas patvirtino paramą Gruzijos visuomenei ir jos proeuropietiškoms nuotaikoms, jis taip pat atvirai išreiškė nepasitikėjimą esama valdžia.

Dabartinis režimas, pasak europarlamentarų, nėra teisėtas atstovas Europos vertybių link einančios valstybės.

„Faktiškai Gruzijos kelias į ES yra sustabdytas“, – sakoma dokumente.

Nuo viltingo kandidatės statuso iki diplomatinio šaltojo dušo

Dar 2022 metų kovą Gruzija kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje ir tai buvo laikoma simboliniu žingsniu, patvirtinančiu šalies pasirinkimą artėti prie Vakarų. O 2023 metų pabaigoje Gruzijai oficialiai buvo suteiktas kandidatės statusas. 

Tą akimirką šalis atrodė arčiau Briuselio nei bet kada anksčiau. Tačiau 2024 metų vasarą ES Taryba faktiškai įšaldė tolesnį narystės procesą. Pagrindinė priežastis yra prieštaringai vertinamas „užsienio agentų“ įstatymas, kuris kelia grėsmę nepriklausomai žiniasklaidai, pilietinėms organizacijoms ir laisvam visuomenės balsui. 

Nors šio įstatymo formuluotė primena Rusijos teisės aktus, Gruzijos valdžia aiškino, kad tai esą skirtas skaidrumui. Europos Sąjunga tuo netiki.

ES nepripažįsta rinkimų rezultatų

Spalį Gruzijoje įvyko parlamento rinkimai, kuriuos oficialiai laimėjo valdančioji partija „Gruzijos svajonė“. Tačiau šį rezultatą Europos Parlamentas atmetė, tiek dėl organizavimo trūkumų, tiek dėl pačios rinkimų kampanijos pobūdžio.

Rinkimų metu, pasak stebėtojų, buvo fiksuoti bauginimo atvejai, spaudimas opozicijai, išankstinis rezultatų paveikimas bei skaidrumo stoka.

Be to, buvo aiškiai pasakyta, kad dabartinis Gruzijos parlamentas, kuriame vyrauja viena partija, nėra laikomas teisėtu demokratiniu atstovu. Europos Parlamentas taip pat pavadino neteisėtu ir dabartinį prezidentą Michailą Kavelashvilį, kurį Gruzijos opozicija laiko prorusiškų jėgų atstovu.

Siūlomos sankcijos

Reaguodami į situaciją, europarlamentarai pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip keisti Europos Sąjungos politiką Gruzijos atžvilgiu. Vienas iš drastiškiausių – rekomendacija suspenduoti bevizį režimą, kuriuo Gruzijos piliečiai naudojasi keliaudami į ES.

Taip pat siūloma įvesti tikslines sankcijas prieš valdančiosios partijos lyderį Bidziną Ivanišvilį ir jo aplinką, o tai apimtų kelionių ribojimus, turto įšaldymą ir prieigos prie ES finansinių sistemų blokavimą.

ES nori aiškaus signalo, kad demokratijos pažeidimai, autoritariniai įstatymai ir netikri rinkimai turės pasekmes. Gruzijai nurodoma, kad europietiškas kelias reikalauja ne vien politinių pareiškimų, bet ir realių veiksmų, permainų teisinėje sistemoje, laisvų rinkimų, opozicijos teisės veikti be spaudimo, ir žiniasklaidos laisvės užtikrinimo.

Parama visuomenei išlieka

Nors Europos Parlamentas pabrėžia, kad parama Gruzijos piliečiams išlieka tvirta, akivaizdu, kad ES institucijų kantrybė baigiasi. Gruzijos visuomenė daug metų aktyviai siekia europietiškos krypties, tačiau jos išrinkta valdžia vis dažniau eina visiškai priešinga linkme.

Politiniai procesai Gruzijoje vis dažniau kelia nerimą – demokratinės institucijos silpnėja, vyksta spaudimas kritikams, o įstatymai priimami siekiant išstumti nepriklausomas organizacijas ir žurnalistus iš viešo diskurso.

Šiuo metu Gruzijos kelias į ES nėra uždarytas visam laikui, tačiau jis aiškiai įšaldytas. Tai ne techninis sprendimas, o politinis pareiškimas. Briuselis nebemato šios valdžios kaip patikimos partnerės. Artimiausi mėnesiai lems, ar šalis sugrįš į reformų kelią, ar dar labiau nutols nuo Vakarų.

Narystė Europos Sąjungoje – tai ne vien ekonominiai susitarimai ar bendros rinkos privalumai. Tai vertybinė sąjunga, kurios pagrindas yra pagarba žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir demokratijai. 

Kol Gruzija to neįgyvendins, durys į ES liks užvertos, nors daugelis šalies gyventojų dar vis tiki, kad jos vieną dieną vėl atsivers.