Kodėl Putinas nesutinka baigti karo? Atsakymas slypi jo baimėje prarasti viską, pasakė, kas bus toliau

Apie tai „Foreign Affairs“ rašė Londono Karališkojo koledžo garbės karo studijų profesorius, politologas Laurence‘as D. Friedmanas. Jo nuomone, Rusijos vadovas turi ne vieną priežastį nepriimti paliaubų.

„Ukraina jam yra svarbiausias klausimas. Jis nori, kad ši valstybė niekada netaptų visiškai nepriklausoma nuo Rusijos, tai svarbu jo palikimui. Jis nemano, kad karas pralaimėtas. Nepaisant lėto kariuomenės progreso pastaruosius 18 mėnesių, jis tiki, kad Rusijos jėgos viršenybė visgi nulems rezultatą, o Ukraina bus palaužta“, – rašo D. Friedmanas.

Profesorius taip pat pabrėžia, kad V. Putinas tikriausiai laiko paliaubas palei dabartinę fronto liniją nestabiliomis. 

Jei Rusija išlaikytų okupuotas teritorijas, tai tektų rūpintis ištuštėjusiais, ekonomiškai neaktyviais, suniokotais plotais, kuriuos reikėtų saugoti. Taip pat tektų stiprinti ilgą sieną su Ukraina.

V. Putinui karo užbaigimas be pagrindinių politinių tikslų būtų pralaimėjimas, kuris sukeltų pasipiktinimą tarp patriotiško, ultranacionalistinio bloko, kurį jis pats palaikė ir skatino.

„Švelnesnė Rusijos elito dalis gal ir palengvėtų, bet atsižvelgiant į tai, kokia brangi buvo kaina, ir jai grėstų pavojus. Imtų sklisti klausimai: ar buvo verta? Ar šalies vadovybė nesuklydo?“, – pažymi D. Friedmanas.

Rusijos prezidentas taip pat rizikuotų savo įvaizdžiu tarp svarbių partnerių – Kinijos, Irano, Šiaurės Korėjos bei tų valstybių, kurias jis bandė paveikti ir net tapti jų lyderiu.

Be to, Rusijai įteigta, kad vyksta ilgalaikis konfliktas su Vakarais, todėl net laikinos paliaubos gali būti laikomos silpnumo ženklu, kuris paskatintų NATO šalis veikti drąsiau.

„Putinas žino – net jei sankcijos būtų šiek tiek švelninamos, tai būtų sąlygiška ir laikina. Net jei Trumpas būtų linkęs atleisti, Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė tam priešintųsi. Galiausiai Putinas abejoja, ar galima pasitikėti ekonominiais Trumpo pažadais – Vakarų investuotojai neskubės grįžti į lėtėjančią Rusijos ekonomiką“, – rašo profesorius.

Todėl, jo nuomone, Rusijai pralaimėjimo pavojus toks pat didelis kaip ir galimos pergalės nauda.

„Jei Putinas manytų, kad Trumpas veiks taip, kad padidintų Rusijos pralaimėjimo tikimybę – griežtindamas sankcijas ar didindamas paramą Ukrainai – jis rimčiau žiūrėtų į pasiūlymus. Tačiau galimybė, kad Trumpas nutrauks paramą Ukrainai, suteikia Kremliui daugiau pasitikėjimo galutine pergale“, – apibendrina Friedmanas.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskyrė naują Sausumos pajėgų vado pareigose – juo tapo Gennadijus Šapovalovas, iki šiol vadovavęs „Pietų“ operacinei vadovybei.

Tuo pat metu JAV Senatas atidėjo griežtų sankcijų Rusijai svarstymą, tai įvyko dėl padėties paaštrėjimo Artimuosiuose Rytuose. Dokumento svarstymas nukeltas bent iki liepos.