Prasideda atgalinis skaičiavimas: NATO šalyse skamba signalai dėl artėjančios grėsmės, įvardinta konkreti data

Tai nebe vien spekuliacijos, o nuosekliai formuluojamos įžvalgos, kurias remia žvalgybų analizės, gynybos planai ir pareigūnų pareiškimai. 

Kada tai gali nutikti? Ar Rusija tam jau artėja? O svarbiausia – ar ši grėsmė iš tiesų reali, ar tik retorinis spaudimo įrankis, skirtas telkti paramą gynybai?

Šie klausimai tapo dar aktualesni po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną Rusija pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą. Jau tada Vakarų analitikai ėmė garsiai svarstyti, ar Maskva tenkinsis tik Ukraina? Ar tai tik pradžia? Ar gali būti, kad kitas žingsnis yra NATO teritorija?

Vokietijos Bundesvero generalinis inspektorius Carstenas Breueris šių metų balandį, viešėdamas Lenkijoje, aiškiai įvardijo datą. 2029 metais Rusija bus tiek atsigavusi po karo Ukrainoje, kad galės kariniu požiūriu pulti NATO. 

Tokį pat nerimą viešai išsakė ir tuometinis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Kokie metai – kritiniai pagal prognozes?

Įvairios prognozės rodo panašią tendenciją. Remiantis surinktais duomenimis, dažniausiai minimi metai, kada Rusija galėtų turėti pajėgumų puolimui, yra: 2030 (13 kartų), 2029 (12 kartų) ir 2028 (10 kartų). 

Tuo tarpu dėl galimos ketinimų datos – dažniausiai minimi 2027 ir 2028 metai.

Vokietijos federalinė žvalgybos tarnyba šių metų kovą įspėjo, kad Rusija 2030 metais bus pasiruošusi konvenciniam plataus masto karui. O Baltijos valstybių pareigūnai nurodo, kad Maskva galėtų pradėti riboto masto karinę operaciją prieš šias šalis jau po 2–3 metų po karo su Ukraina pabaigos.

O gal Maskva neskubės laukti karo pabaigos?

Ne visi ekspertai sutinka, kad Maskva būtinai turi laukti karo su Ukraina pabaigos. Ukrainos buvęs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba mano, kad Rusija gali atidaryti naują frontą, dar nebaigusi karo su Kijevu. 

Toks scenarijus yra itin pavojingas, nes tai reikštų, jog NATO šalių ramybė priklauso ne nuo karo Ukrainoje baigties, o nuo Maskvos norų.

Rusija NATO nepuls, bet ar jų žodžiais galima tikėti?

Vis dėlto dalis ekspertų mano, kad reali grėsmė perdedama. Buvęs Didžiosios Britanijos gynybos atašė Maskvoje Johnas Foremanas rašė: „Rusija NATO nepuls“. 

Jam pritaria ir dabartinis britų ginkluotųjų pajėgų vadas admirolas Tony Radakinas. Net Donaldo Trumpo patarėjas Steve’as Witkoffas bei pats Vladimiras Putinas su spaudos atstovu Dmitrijumi Peskovu kategoriškai neigia tokius planus.

Tačiau reikia prisiminti vieną detalę - likus vos kelioms dienoms iki 2022 metų vasario invazijos, tuometinis Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu per tiesioginį susitikimą su britų kolega pareiškė, kad jokių planų pulti Ukrainą nėra. 

Daugelis mūsų neabejotinai žino, kad jau po kelių dienų Kijeve sprogo pirmosios bombos.

Kodėl nuolatiniai įspėjimai vis garsesni?

Galbūt Rusija iš tiesų NATO nepuls. Tačiau Vakarų šalių karinė ir politinė vadovybė neturi prabangos remtis tik pažadais. Jie privalo ruoštis blogiausiam. O tam reikia lėšų – dažnai socialinių išlaidų sąskaita. 

Todėl nuolatiniai įspėjimai apie galimą invaziją tarnauja ir kaip būdas telkti visuomenės paramą gynybos biudžetui. Nes jei po dar vieno netikėto puolimo vėl liktų tik apgailestavimai, o tai jau būtų ne naivumas, o atsakomybės išsižadėjimas.