Lietuva atsidūrė klimato kaitos spąstuose: kodėl pavėluoti sprendimai gali turėti katastrofinių padarinių?

Klimato pokyčiai jau tapo ne teorija ar prognozė, o realybė, kurią matome ne tik gamtoje, bet ir ekonomikoje, sveikatoje bei kasdieniuose įpročiuose. Žemės ūkio sektorius jaučia stipriausią smūgį – ūkininkai susiduria su vis nenuspėjamomis orų sąlygomis. 

Pavasarį vieni rajonai skęsta, kai kitur dirvos džiūsta kaip dykumoje. Pajūrio miestai priversti svarstyti kranto tvirtinimo priemones, nes jūra sparčiau nei bet kada graužia pakrantes. Ar Lietuva pasiruošusi ilgalaikiam klimato pokyčių poveikiui? 

Ir ar mūsų sprendimai, tiek politikų, tiek gyventojų, nėra pavėluoti? Šie klausimai tampa vis aktualesni, nes „netikėta gamta“ jau seniai nebėra jokia naujiena. Pradeda aiškėti, kad kiekvienas praleistas sprendimas šiandien gali tapti skaudžia problema rytoj.

Ekstremalūs reiškiniai tampa nauja norma

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje užfiksuota daugiau ekstremalių oro reiškinių nei per visą paskutinį XX amžiaus dešimtmetį. Liūtys, kurios per kelias valandas užtvindo miestų gatves, kruša, žalojanti automobilius ir derlių, bei šilumos bangos – vis dažnesni reiškiniai.

Klimatologai sako, kad tai tik pradžia. Vidutinė oro temperatūra Lietuvoje per trisdešimt metų pakilo beveik 2 laipsniais, ir tai keičia viską: nuo augalų žydėjimo kalendoriaus iki infekcinių ligų paplitimo modelių.

Tuo pačiu didėja ir socialinė įtampa, gyventojai ima kelti klausimus dėl infrastruktūros pritaikymo prie naujų gamtinių sąlygų. Dalis miestų dar vis neturi tinkamos lietaus kanalizacijos, o senos pastatų konstrukcijos neatlaiko net vidutinio lietaus. Kiekviena nauja audra tampa išbandymu sistemoms, kurios kurtos kitam klimatui.

Nors dažnai galvojame, kad Lietuva yra „saugioje zonoje“, tikrovė kiek kitokia. Pokyčiai čia gal ir nėra tokie dramatiški kaip pietuose, bet jų ilgalaikės pasekmės – rimtos ir neišvengiamos.

Žemės ūkis – viena iš pažeidžiamiausių sričių

Ūkininkai pirmieji susiduria su klimato poveikiu. Vieni metai būna be lietaus, kiti – skęstantys vandenyje. Derliaus nuostoliai tampa vis sunkiau prognozuojami, o tradiciniai metodai vis rečiau tinka prie naujų sąlygų.

Dėl šiltesnių žiemų atsiranda daugiau kenkėjų, kurie anksčiau neišgyvendavo mūsų klimato. Kartu keičiasi augalų vegetacijos laikotarpiai – tenka sėti anksčiau, derlių imti kitaip, taikytis prie permainingų sąlygų. Tai verčia keisti ir pasėlių struktūrą, o kai kuriais atvejais – net pereiti prie visiškai naujų kultūrų.

Kai kurie ūkiai investuoja į laistymo sistemas, drėkinimo technologijas, tačiau tai brangu. O be valstybės pagalbos ilgalaikė strategija neįmanoma. Be to, trūksta centralizuotų sprendimų, padedančių ūkiams gauti konsultacijas, technologinę paramą ir prisitaikyti prie naujų realijų.

Smulkieji ūkininkai atsiduria ypač nepalankioje padėtyje – jiems sudėtinga ne tik investuoti, bet ir įrodyti žalą, kad gautų draudimo kompensacijas ar valstybės paramą. Tai kelia klausimą, ar dabartinė sistema pakankamai saugo tuos, kurie realiai maitina šalį.

Sveikata, miestai ir socialinis spaudimas

Klimato pokyčiai veikia ir sveikatą. Didėja kvėpavimo takų ligų skaičius, ypač vasaromis, kai oro kokybė prastėja. Vyresnio amžiaus žmonėms sunkiau ištverti temperatūros svyravimus. Taip pat plinta ligos, kurios anksčiau Lietuvoje buvo retos, pavyzdžiui, erkės dabar aktyvios net žiemą.

Miestai taip pat kenčia  ne tik dėl potvynių, bet ir dėl „šilumos salų“ efekto, kai kuriose vietose temperatūra gali būti keliais laipsniais aukštesnė nei užmiestyje. Tai tampa iššūkiu infrastruktūrai – senų daugiabučių viduje vasarą temperatūra tampa pavojinga, o oro kondicionavimas ne visur įrengtas.

Gyventojai vis dažniau klausia - ką galiu padaryti aš? Daugėja žaliųjų iniciatyvų, tvaraus gyvenimo būdo idėjų, tačiau dar per mažai dėmesio sisteminiams sprendimams. Pokyčiai turi būti ne tik individualūs, bet ir koordinuoti, pradedant nuo miestų planavimo iki švietimo apie klimato grėsmes.

Vis dažniau girdime, kad klimato klausimas nėra tik ekologinė problema – tai ir ekonomikos, saugumo bei socialinio teisingumo klausimas. Ir jeigu nesiimsime veiksmų dabar, ateitis gali būti dar labiau nenuspėjama.