Pasaulio ekonomika gali griūti per naktį: laukiama kritinio sprendimo, kuris gali tikrų tikriausia katastrofa daugeliui

Kiekvieną mėnesį čia praplaukia apie 3 000 prekių laivų, todėl Ciešina laikoma viena strategiškai svarbiausių pasaulyje.

Irano parlamentas jau balsavo už jo uždarymą,  šiuo metu sprendimas laukia galutinio patvirtinimo iš Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos. Šis žingsnis, jei būtų įgyvendintas, galėtų tapti tikra branduoline ekonomine bomba, turinčia pasekmių toli už Artimųjų Rytų ribų.

Kaip Iranas galėtų užblokuoti Ormūzo sąsiaurį?

Iranas jau seniai yra pasiruošęs veikti, tam jis sukaupęs milžinišką arsenalą jūrinių minų ir valdo daugiau nei 1000 greitųjų karo laivų per Revoliucijos gvardijos jūrų padalinį. 

Be to, jis turi kelias tūkstančius mažų greitųjų katerių bei apie dvidešimt mažų povandeninių laivų, galinčių nešti ir išmesti minas, o veiksmams galėtų padėti ir civilių pavidalu maskuojamos transporto priemonės.

Be minavimo, Iranas gali panaudoti visą ginklų rinkinį, nuo balistinių raketų iki bepiločių orlaivių. Dėl sąsiaurio siaurumo, vos kelios dešimtys kilometrų, net ir mažas laivas gali efektyviai sutrikdyti laivybą. 

Jau anksčiau Iranas buvo kaltinamas naftovežių grobimais šioje teritorijoje, o šiuolaikiniai jų karo laivai aprūpinti moderniausia ginkluote, nuo priešlaivinių raketų iki kamikadzinių dronų.

Ekonominės pasekmės – katastrofiškos

Ormūzo sąsiaurio uždarymas sukeltų naftos kainų šuolį, kuris nublanktų net prieš Husių vykdomas atakas Raudonojoje jūroje. Tuomet laivai buvo priversti apeiti Sueco kanalą ir rinktis maršrutą aplink Afriką.

Ši situacija pasaulio laivininkystei kainavo beveik 200 milijardų dolerių papildomų išlaidų.

Tačiau skirtingai nei Raudonoji jūra, Ormūzo sąsiauris neturi jokios realios alternatyvos. Jei ši gyvybiškai svarbi arterija būtų uždaryta, daugybė valstybių, nuo Saudo Arabijos iki Kuveito, netektų galimybės eksportuoti savo naftą. Tokia blokada ištiktų visą pasaulio ekonomiką kaip šaltas dušas.

Politinės ir karinės rizikos

Teheranas jau anksčiau grasino panašiu žingsniu – 2018 metais net vyko specialios pratybos, modeliuojančios sąsiaurio uždarymą. Tačiau toks sprendimas nebūtinai būtų laimėjimas pačiam Iranui. 

Dėl ekonominės priklausomybės nuo naftos eksporto daugumai Persijos įlankos valstybių tokia situacija būtų nepriimtina. Omanas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas, visos šios šalys labiau bendradarbiauja su JAV, todėl jų reakcija į Ormūzo blokavimą būtų greita ir aštri.

Nors tai būtų veiksmas, kuris galėtų įtraukti JAV į tiesioginį karinį konfliktą, Iranas rizikuoja netekti ir draugų, tokių kaip Kinija, kuri taip pat smarkiai priklauso nuo šio regiono naftos. Tad Teherano žingsnis galėtų tapti veiksniu, kuris jį paverstų pasaulio priešu numeris vienas.

Britų jūrų saugumo centras taip pat įspėjo, kad Husių pareiškimai apie pasirengimą atsakyti į JAV veiksmus regione gali dar labiau eskaluoti situaciją. 

Konfliktas gali išplisti po visą regioną, o bet kokios provokacijos jūrų teritorijoje greitai virstų tikra katastrofa.

Ormūzo sąsiaurio uždarymas nėra tik teorinė grėsmė – tai labai realus scenarijus, kuris keltų grėsmę tiek ekonomikai, tiek stabilumui visame pasaulyje. Iranui tai būtų žingsnis be sugrįžimo, kuriam gali ryžtis tik išgyvendamas didžiausią egzistencinę krizę. 

Ir net tuomet – tokia „atomine“ opcija nepaliktų vietos kompromisui.