Pentagonas keičia savo planus: pažangiausia raketų sistema nepasieks Europos, keliauja kitu maršrutu

Iš pradžių Pentagonas planavo naujausias „Typhon“ sistemas dislokuoti Europos teritorijoje, kad sustiprintų gynybos pajėgumus nuo galimo Rusijos puolimo. Tačiau dabar nuspręsta, kad antrasis šios sistemos vienetas keliaus ne į Europą, o bus dislokuotas Havajuose. Šis sprendimas susijęs su JAV vidaus politiniais procesais, o tiksliau su Donaldo Trumpo pozicija.

D. Trumpas, siekdamas paskatinti Europos Sąjungą pirkti amerikietišką ginkluotę už savo lėšas, nutarė, kad JAV nebeturėtų dovanojamosios tvarka perduoti tokios ginkluotės, finansuojamos JAV mokesčių mokėtojų pinigais. Nors Vokietija paskelbė apie planus savo lėšomis įsigyti šią sistemą, kol kas nėra aišku, kada ji galėtų pasiekti Europos žemyną.

Ką iš tikrųjų reiškia „Typhon“ sistemos nebuvimas Europoje

Sprendimas nedislikuoti „Typhon“ sistemos Europoje reiškia didelį saugumo spragų padidėjimą. Ši raketų sistema yra sausumos versija laivinės platformos „Mk 41“, kuri yra žinoma dėl savo patikimumo ir universalumo. Ji gali paleisti įvairių tipų raketas, tarp jų ir garsiuosius „BGM-109 Tomahawk“ bei „SM-6“, kurios pasižymi dideliu nuotoliu ir tikslumu. Tokios raketos galėtų veiksmingai smogti strateginiams kariniams taikiniams, jei NATO teritorijai iškiltų tiesioginė grėsmė.

„SM-6“ raketos taip pat pasižymi gebėjimu gauti taikinių koordinates iš kitų platformų, tokių kaip karo laivai, orlaiviai ar net palydovai. Tai reiškia, kad jos gali atakuoti taikinius, net jei šie naudoja vadinamąsias nematomumo technologijas. Šie pajėgumai būtų ypač naudingi Europos teritorijoje, kur karinio konflikto grėsmė vis dar reali. „Typhon“ sistemos galėtų efektyviai sustabdyti bet kokią Rusijos karinę iniciatyvą prieš NATO šalis.

Karinė galia perkeliama į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną

Šiuo metu JAV kariuomenė vis daugiau dėmesio skiria Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui. Pirmoji „Typhon“ sistema 2024 metais buvo dislokuota Filipinų saloje Luzon, kuri strategiškai svarbi dėl artumo Kinijai. Ji buvo pristatyta į vietą naudojant JAV karinių oro pajėgų transporto lėktuvą „Boeing C-17 Globemaster III“. Tai rodo, kad JAV siekia turėti greitai perdislokuojamus pajėgumus, kurie galėtų atremti galimą Kinijos karinį iššūkį.

Antroji sistema netrukus bus dislokuota Havajuose. Ten ji gins ne tik salos karinę infrastruktūrą, bet ir padės apsaugoti JAV vakarinę pakrantę nuo galimų Kinijos raketinių atakų. Kinija nedelsdama reagavo į šią žinią. Pekinas pabrėžė, kad tokie JAV veiksmai pažeidžia jėgų pusiausvyrą regione ir gali sukelti įtampą. Ypač atsižvelgiant į jautrią padėtį dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi, o JAV jį remia gynybiškai.

Sistemos pavadinimas painiojamas su kitais kariniais objektais

Verta paminėti, kad pavadinimas „Typhon“ dažnai klaidingai siejamas su kitais kariniais objektais, pavyzdžiui, rusišku povandeniniu laivu Typhoon arba europiniu naikintuvu Eurofighter Typhoon. Tačiau tai visiškai skirtingos sistemos, atliekantys kitokias funkcijas. „Typhon“, tai mobilus sausumos raketų kompleksas, kurio stiprybė slypi jo pritaikomume įvairioms kovinėms situacijoms ir gebėjime veikti įvairiuose konfliktiniuose regionuose.

Galutinė JAV sprendimo pasekmė, signalas Europai, kad ateityje ji turės pati pasirūpinti savo saugumu. JAV gynybinės paramos politika keičiasi, ir tai rodo aiškų posūkį link didesnės atsakomybės Europos šalims. Tai taip pat rodo, kad geopolitiniai prioritetai persislenka į Azijos kryptį. Europai tai yra priminimas, kad saugumo garantijos nėra amžinos, o gynybinis pajėgumas turi būti grindžiamas tiek bendradarbiavimu, tiek investicijomis į savus gynybos resursus. Jei Europa nesugebės įsigyti pažangiausių sistemų, tokių kaip „Typhon“, jos rytinė siena gali likti pažeidžiama ir atvira potencialioms grėsmėms.