Popiežiaus Pranciškaus mirtis sukrėtė pasaulį: aiškėja, kas pakeis pirmąjį Lotynų Amerikos pontifiką

„Mieli broliai ir seserys, su dideliu liūdesiu pranešu apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį“, – paskelbė kardinolas Kevinas Farrellas per Vatikano televizijos kanalą. Pasak jo, Pranciškus mirė pirmadienį, 7 valandą 35 minutės ryto, Romoje.

Simboliška, kad dieną prieš mirtį popiežius dar kartą pasirodė viešumoje. Velykų rytą Šv. Petro aikštėje jis pasveikino susirinkusius tikinčiuosius ir suteikė ypatingą palaiminimą, pirmą kartą nuo Kalėdų.

Po popiežiaus mirties kardinolai, jaunesni nei 80 metų, pagal tradiciją susirinks į slaptą konklavą, kurioje išrinks naująjį Katalikų Bažnyčios vadovą.

Kadangi per savo pontifikatą Pranciškus paskyrė daug naujų kardinolų, tikimasi, kad jo įpėdiniu taps progresyvių pažiūrų dvasininkas, galbūt taip pat iš Lotynų Amerikos ar kito ne Europos regiono. Toks pasirinkimas pratęstų atviresnę ir liberalesnę Bažnyčios kryptį.

Visgi rinkimų procesas išlieka griežtai slaptas – apie naujojo popiežiaus išrinkimą sužinosime tik tuomet, kai iš Siksto koplyčios kamino pasirodys baltų dūmų stulpas.

Tikslią konklavos pradžios datą kardinolai paskelbs artimiausiomis dienomis, kai ims rinktis į Romą.

Balandžio 21 dienos duomenimis, pasaulyje buvo 252 kardinolai, iš jų 135 turintys teisę dalyvauti rinkimuose. Net 109 iš jų paskyrė Pranciškus, 22 – popiežius Benediktas XVI, o penkis – Jonas Paulius II.

Nors Europa vis dar turi daugiausia rinkėjų, kurie sudaro apie 39 proc., ši dalis ženkliai sumažėjo nuo 2013 metų, kai popiežiumi tapo Pranciškus. Dabar antra pagal dydį grupė – Azijos ir Okeanijos kardinolai, sudarantys apie 20 proc. rinkėjų.

Artėjant šiam reikšmingam įvykiui, visas pasaulis stebi – ar Bažnyčia pasirinks tęsti Pranciškaus pradėtus pokyčius, ar grįš prie konservatyvesnių šaknų.