Sisteminis melas: kodėl Bažnyčia vis dar slepia skaudžią tiesą nuo pasaulio, faktai šokiruoja

Įvedė privalomą pranešimą apie įtarimus, leido civilinėms institucijoms naudotis bažnytiniais dokumentais, pakeitė bažnytinę teisę. Tačiau, nepaisant šių pastangų, daugelis aukų ir aktyvistų vis dar jaučia kartėlį – sistema, jų nuomone, tebėra pernelyg atspari pokyčiams.

Nors Pranciškus padarė daugiau nei kuris nors kitas jo pirmtakas, kritikai pabrėžia – spręsti pavienių atvejų nepakanka, o tikrosios problemos šaknys, glūdinčios Bažnyčios struktūroje, iki šiol nėra iki galo įvardytos.

Kontroversijos apsupta komisija

2014 metų pabaigoje Pranciškus įkūrė tarptautinę nepilnamečių apsaugos komisiją, tikėdamasis iš vidaus pertvarkyti Bažnyčios požiūrį į išnaudojimo prevenciją. Tačiau komisija nuo pat pradžių susidūrė su didžiuliais iššūkiais.

2017 metais du komisijos nariai, tarp jų ir žinoma aukų teisių gynėja Marie Collins, atsistatydino protestuodami prieš „gėdingą“ Vatikano institucijų neveiklumą. 2023 metų kovą paskutinis steigiamasis narys Hansas Zollneris taip pat pasitraukė, atvirai kritikavęs komisijos veiklą dėl atsakomybės ir skaidrumo trūkumo.

Lūžio taškas – kelionė į Čilę

2018 metų sausį Pranciškus lankėsi Čilėje, kur pedofilijos skandalas buvo sukėlęs didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Pradžioje jis stojo ginti įtariamo vyskupo, reikalaudamas pateikti įrodymus.

Tačiau netrukus, po stipraus spaudimo ir naujų faktų, popiežius pripažino padaręs „rimtų klaidų“. Jis sukvietė visus Čilės vyskupus į Vatikaną, o po susitikimo visi vyskupai pateikė atsistatydinimo pareiškimus. Tai tapo precedento neturinčiu žingsniu Katalikų Bažnyčios istorijoje.

McCarrick byla – skaudus smūgis Bažnyčios reputacijai

2019 metais Pranciškus pašalino iš kunigų luomo buvusį JAV kardinolą Theodore'ą McCarricką, patvirtinus jo kaltę dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo. Tai buvo pirmas kartas, kai toks aukšto rango Bažnyčios pareigūnas buvo nubaustas tokiu griežtu sprendimu.

Vis dėlto, kilus skandalui, išryškėjo, kad daugelį metų apie McCarricką sklandė rimti įtarimai, kurių ankstesni pontifikai ignoravo. Nors 2020 metais paskelbtoje Vatikano ataskaitoje daugiausia kaltės teko popiežiui Jonui Pauliui II, Pranciškus irgi sulaukė kritikos už pernelyg vėlyvą reakciją.

Beprecedentis susitikimas dėl nepilnamečių apsaugos

2019 metų vasarį Pranciškus sukvietė 114 vyskupų konferencijų vadovų ir religinių bendruomenių lyderių į Romą aptarti kovos su išnaudojimu priemonių. Susitikimo metu buvo viešai išklausyti aukų liudijimai ir išgirsta negailestinga vidinė kritika.

Vokietijos kardinolas Reinhardas Marxas atskleidė, kad dalis vyskupų biurų galėjo sąmoningai naikinti dokumentus apie dvasininkų nusikaltimus. Popiežius pažadėjo „totalinę kovą“ su išnaudojimu, palyginęs vaikų seksualinę prievartą su žmonių aukojimu.

Pokyčiai Bažnyčios teisėje

Tais pačiais metais Pranciškus įvedė naujas taisykles. Nuo to laiko skundai, liudijimai ir vidaus tyrimų medžiaga turėjo būti prieinama pasaulietinėms institucijoms. Taip pat įvestas privalomas įtarimų dėl seksualinio išnaudojimo pranešimas Bažnyčios institucijoms ir draudimas bandyti nuslėpti nusikaltimus.

2021 metais, po beveik keturių dešimtmečių, buvo atnaujintas Katalikų Bažnyčios baudžiamasis kodeksas – pirmą kartą į jį aiškiai įtrauktas nepilnamečių ir pažeidžiamų asmenų apsaugos nuo prievartos klausimas.

Tačiau kritikai pabrėžia: Bažnyčios teisės normos vis dar nereikalauja pranešti apie įtariamus nusikaltimus civilinėms institucijoms, o visa, kas pasakoma per išpažintį, ir toliau laikoma absoliučia paslaptimi.

Kova su sisteminėmis problemomis: pažanga ar tik žingsniai vietoje?

Per savo pontifikatą Pranciškus ne kartą susitiko su aukomis, atsiprašė ir prašė atleidimo. Jis daug kalbėjo apie skausmą, kurį sukėlė dvasininkų nusikaltimai.

Vis dėlto aktyvistai teigia, kad popiežius vengė įvardyti pagrindinę problemą – sisteminę dvasininkų išnaudojimo prielaidą pačioje Bažnyčios struktūroje. Jis buvo kritikuojamas už tai, kad nesusitiko su Prancūzijos tyrimo ataskaitos autoriais ir ragino atsargiai vertinti šokiruojančius duomenis apie 330 000 galimų aukų.

Dar vienas skaudus epizodas – Marko Rupniko byla. Garsus slovėnų menininkas, kaltintas suaugusių vienuolių išnaudojimu, ilgą laiką išvengė realios atsakomybės. Tik 2023 metais, stiprėjant spaudimui, Pranciškus panaikino senaties terminą, leidžiantį pradėti galimus drausminius procesus.