Putino planas šiurpina visą pasaulį: milžiniška Rusijos grėsmė, Lietuvai piešiamas blogiausias scenarijus

Ekspertai pabandė įvertinti, kokią kainą pasaulis turėtų sumokėti už tokį scenarijų ir tai ne tik ekonominės pasekmės, bet ir politiniai, karinės infrastruktūros bei energetinio saugumo klausimai, kurie priverstų suabejoti šių dienų stabilumu.

Pirmieji karo metai atneštų ne tik tiesioginius nuostolius kovos veiksmų zonoje, iškart smogtų energetikos tiekimo grandinės, pasaulio finansų rinkose išaugtų nerimas, būtų nutrauktos svarbios prekybos jungtys. 

Be to, visos NATO šalys patirtų milžiniškas išlaidas karinei gynybai, tiek mobilizacijos, tiek techninės paramos forma. Remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, visa tai bendrai galėtų sumažinti pasaulio bendrąjį vidaus produktą net 1,3 proc., o tai prilygtų maždaug 1,5 trilijono JAV dolerių nuostoliams per pirmuosius metus.

Ypatingą grėsmę tokiame konflikte patirtų Baltijos šalys – Lietuva, Latvija ir Estija. Dėl savo geografinės padėties ir tiesioginio pasienio su Rusija jos būtų pirmosios potencialaus karinio konflikto linijoje. 

Bet koks bandymas įsiveržti į šias teritorijas automatiškai aktyvuotų NATO sutarties 5-ąjį straipsnį – kolektyvinės gynybos principą. Tai reikštų neišvengiamą visų aljanso narių įsitraukimą ir plačią karinę reakciją.

Tokio konflikto sukelti padariniai būtų daugiasluoksniai: nuo sutrikusio strateginių karinių priemonių – laivų, radarų, oro bazės – veikimo, iki energetikos krizės, kuri iškart paveiktų tiek dujų, tiek naftos tiekimą Europoje. 

Tokiomis aplinkybėmis energetinių žaliavų kainos šokteltų, o tai smogtų tiek verslui, tiek gyventojams visame pasaulyje. Tuo pačiu metu rinkose įsivyrautų didelis nestabilumas, kurį dar labiau stiprintų sumažėjusi investuotojų pasitikėjimo rizika.

„Bloomberg“ pažymi, kad tokio konflikto sukelti finansiniai padariniai būtų net prilygintini arba pranoktų pilno masto Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltiems ekonominiams nuostoliams. 

Jei karas peržengtų Ukrainos ribas ir įtrauktų kitas Europos šalis, nuostoliai tik didėtų, tiek gyvybių prasme, tiek infrastruktūros sunaikinimo, tiek ekonomikos griūties požiūriu.

Skaičius 1,5 trilijono dolerių pirmuosius karo metus gali atrodyti kaip abstrakti suma, bet ji reiškia realų pragyvenimo lygio smukimą, darbo vietų praradimą, logistikos chaosą ir net kasdienio vartojimo produktų kainų šuolį visose pasaulio dalyse. 

Tai būtų ne tik Europos, bet ir globali krizė, kurios padariniai tęstųsi ne vienerius metus. Ekspertai pabrėžia, kad tokie scenarijai, nors ir mažai tikėtini, negali būti ignoruojami. 

Politinė įtampa tarp Vakarų ir Rusijos išlieka, todėl būtina analizuoti ir vertinti galimus padarinius, kad būtume pasiruošę net ir blogiausiam atvejui.