Ukrainai gresia didžiulis pavojus: Vakarų nesugebėjimas gaminti ginklus kelia grėsmę NATO

Ekspertai pabrėžia, kad tokia padėtis kelia rimtų grėsmių ne tik Ukrainos gynybai, bet ir viso NATO aljanso konvencinio atgrasymo patikimumui. Ataskaitoje teigiama, kad Rusijos gebėjimas sparčiai didinti ginklų gamybą yra strateginis pranašumas, kuris gali lemti esminius pokyčius ilguoju laikotarpiu. 

Maskva, pasinaudodama centralizuota sprendimų priėmimo sistema ir pritaikydama savo gamybos pajėgumus prie karo sąlygų, sugebėjo greitai perorientuoti ekonomiką į karinę pramonę. Rusijos prioritetas – gaminti palyginti paprastus, lengvai pagaminamus ginklus, kurie gali būti greitai tiekiami į frontą. Tai leidžia užtikrinti nenutrūkstamą pajėgų aprūpinimą nepaisant karo eigos ir patiriamų nuostolių.

Europa stringa: kas trukdo atsakyti?

Tuo tarpu Europa, pasak ataskaitos, susiduria su daugybe kliūčių. Ekspertai išskiria kelias pagrindines problemas: koordinacijos stoką tarp šalių, nepakankamą dėmesį masinei ginkluotės gamybai, biurokratinius trukdžius ir ribotą prieigą prie bandymų infrastruktūros.

Per pastaruosius trejus metus Europos valstybėms nepavyko ženkliai padidinti nei pagrindinės amunicijos gamybos, nei papildyti tiksliųjų ginklų atsargų. Net tokios valstybės kaip Didžioji Britanija, kurios karinė pramonė laikoma viena pažangiausių, nesugebėjo pakeisti Ukrainai perduotų nešiojamųjų ginklų atsargų.

Ypač skaudžiai procesą stabdo vyriausybių nenoras įsipareigoti ilgalaikėms investicijoms. Kadangi daugeliui gamintojų trūksta aiškumo dėl užsakymų apimčių ateityje, jie nesiryžta plėsti gamybos pajėgumų. Be to, įvairios taisyklės dėl amunicijos galiojimo terminų riboja galimybes kaupti didesnes atsargas.

Ukraina irgi jaučia spaudimą

Nepaisant to, kad Ukraina pastaruoju metu demonstruoja įspūdingą pažangą dronų gamybos srityje ir gebėjimu greitai prisitaikyti prie naujų karo realijų, šalis susiduria su pramonės pajėgumų ribomis. 

Ataskaitos autoriai perspėja – be patikimų ir nuolatinių Vakarų tiekimo šaltinių Ukraina gali ilgainiui prarasti gebėjimą efektyviai gintis. Ši situacija dar labiau sustiprina Vakarų paramos svarbą, ne tik vienkartiniais siuntimais, bet ir stabiliai veikiančiomis, ilgalaikėmis tiekimo grandinėmis.

Maskvos taktika: paprastumas kaip stiprybė

Įdomu tai, kad Rusija, turėdama gerokai mažesnius ekonominius išteklius nei NATO šalys bendrai, sugebėjo jas aplenkti būtent dėl kitokios gamybos strategijos. Maskva orientuojasi į didelius kiekius paprastos, patikimos ginkluotės. 

Tuo tarpu Vakarų gamintojai dažnai koncentruojasi į brangias, sudėtingas technologijas, kurioms pagaminti reikia daugiau laiko ir investicijų. Ši taktika leidžia Rusijai nuolat atnaujinti savo pajėgas, net jei karo nuostoliai būtų dideli. Ji pasirinko karo logiką atitinkantį modelį – greitai ir pigiai gaminti tai, kas reikalinga frontui čia ir dabar.

Kas laukia NATO ir Europos gynybos pramonės?

Karališkojo jungtinių tarnybų instituto ekspertai įspėja: jei nebus imtasi skubių reformų, NATO šalys ir toliau bus pažeidžiamos dėl fragmentuotos Europos gynybos pramonės. Priklausomybė nuo ilgo tiekimo grandinių kelio, biurokratiniai stabdžiai ir vangus gamybos pajėgumų stiprinimas gali lemti rimtų pasekmių. 

Ilgainiui tai gali ne tik apsunkinti Ukrainos paramą, bet ir sumažinti patį NATO pajėgumą greitai reaguoti į krizines situacijas. Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad būtina nedelsiant didinti investicijas į masinę gamybą, supaprastinti biurokratinius procesus, skatinti šalių koordinaciją bei kurti bendras gamybos infrastruktūras. 

Tik tokiu būdu galima užtikrinti, kad Aljansas būtų pasirengęs ne tik remti Ukrainą, bet ir išlaikyti savo konvencinį atgrasymo pajėgumą.