Pavojaus signalas Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims? Lukašenka prakalbo apie pasirengimą smogti priešams

Interviu JAV žurnalui „Time“ jis kalbėjo apie Baltarusijos pasirengimą karui, galimą Rusijos vaidmenį, savo politinę ateitį ir net būsimo šalies vadovo viziją. Šie pasisakymai pasirodė kontekste, kai įtampa tarp Vakarų ir Rusijos išlieka aukšta, o Baltarusija dažnai minima kaip Maskvos strateginis sąjungininkas bei buferinė zona tarp Rusijos ir NATO šalių.

A. Lukašenka jau ne pirmą kartą naudoja retoriką, kurioje pabrėžia karinį pasirengimą kaip atgrasymo priemonę. Vis dėlto jo žodžiai apie galimus veiksmus prieš kaimynines NATO valstybes, Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją, kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją. 

Tokie pareiškimai ne tik sustiprina įtampą regione, bet ir signalizuoja, kad Baltarusija sąmoningai pozicionuoja save kaip konfliktui pasirengusią valstybę.

Tuo pačiu metu, kalbėdamas apie savo politinę ateitį, A. Lukašenka netikėtai užsiminė apie galimą pasitraukimą iš prezidento posto, tačiau jo pasisakymuose netrūko ir užuominų, kad valdžios perėmimas turėtų vykti kontroliuojamai, be staigių pokyčių. 

Tai atspindi jo ilgametę strategiją išlaikyti sistemą, kurioje valdžia centralizuota, o sprendimai priimami be opozicijos įtakos.

„Ruošiamės karui tam, kad jo išvengtume“

„Mes ruošiamės karui. Atvirai sakau, kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį ruošiamės karui tam, kad jo išvengtume“, - Interviu „Time“ teigė A. Lukašenka.

Jo teigimu, Baltarusija yra išanalizavusi paskutinių karinių konfliktų patirtį ir žino, kaip veikti galimos grėsmės atveju. Pagrindinė strategija, anot Lukašenkos, gebėjimas padaryti neatitaisomą žalą potencialiems priešininkams. 

Jis tiesiai įvardijo Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip šalis, kurios, jo nuomone, galėtų dalyvauti konflikte prieš Baltarusiją. 

„Jie supranta, kad tokioje situacijoje galbūt šio karo ir nelaimėsime, bet smarkiai jiems suduosime“, – pareiškė jis.

Rusijos pagalbos svarba

A. Lukašenka pabrėžė, kad Rusija padeda ir toliau padės Baltarusijai tiek, kiek reikia, kaip sąjungininkė. Jis tikino, kad Maskva turi pakankamai karinių pajėgumų sustiprinti Baltarusijos gynybą. 

Įdomu tai, kad dar anksčiau jis galimus Rusijos puolimus prieš Lenkiją ir Baltijos šalis buvo pavadinęs nesąmonėmis, o tai rodo jo retorikos kaitą priklausomai nuo aplinkybių.

Netikėtas pareiškimas dėl politinės ateities

Baltarusijos vadovas taip pat pranešė, kad neketina kandidatuoti dar vienai kadencijai. Televizijos eteryje transliuotame interviu jis teigė, kad net nenorėjo dalyvauti ir ankstesniuose rinkimuose, vykusiuose 2025 metų sausį, tačiau teko tai padaryti, jog nebūtų laikomas išdaviku.

A. Lukašenka paneigė gandus, kad jo jauniausias sūnus Nikolajus, kuriam dabar 20 metų, galėtų tapti įpėdiniu. 

„Ne, jis nėra įpėdinis. Žinojau, kad to paklausite. Ne, ne ir dar kartą ne. Paklauskite jo – tokiu klausimu jį tik įžeistumėte“, – sakė jis.

Kas galėtų perimti valdžią?

Pasak A. Lukašenkos, naujuoju prezidentu galėtų tapti žmogus, vykdysiantis kiek kitokią politiką, tačiau nekeisiantis valstybės krypties drastiškai. 

„Svarbu, kad nieko iš karto nelaužytų, kad remdamasis esamais pamatais ir stipriais pečiais ramiai evoliucijos keliu vystytų šalį, kad nebūtų revoliucinių lūžių. Jei jis įtikins visuomenę, jog reikia eiti kita kryptimi, tebūnie“, – teigė jis.

Per visą savo kadenciją A. Lukašenka užtikrino, kad Baltarusijoje neliktų stiprios opozicijos ar nepriklausomos žiniasklaidos, todėl bet koks valdžios pasikeitimas, kaip rodo jo pasisakymai, vyktų pagal iš anksto apibrėžtą scenarijų, išlaikant dabartinės sistemos struktūrą.