Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Po Arkties ledu mokslininkai aptiko tai, ką ilgą laiką laikė neįmanomu. Kopenhagos universiteto tyrėjų komanda nustatė, kad net ir šaltame vandenyje vyksta svarbus biologinis procesas, kuris gali turėti didelę reikšmę visos planetos ekosistemai. Tai atradimas, galintis pakeisti požiūrį į Arkties vaidmenį klimato sistemoje.
Iki šiol buvo manyta, kad šiuose kraštuose sąlygos gyvybei ir mikroorganizmams, galintiems dalyvauti azoto apykaitoje, yra per atšiaurios. Tačiau nauji tyrimai parodė, kad gyvybė čia ne tik išgyvena, bet ir klesti, atlikdama funkcijas, kurios svarbios visam jūrų maisto tinklui.
Šis netikėtas atradimas suteikia vilčių, kad gamta turi savų būdų prisitaikyti prie klimato pokyčių. Nors ledynų tirpimas dažniausiai laikomas neigiamu reiškiniu, paaiškėjo, jog jis gali skatinti procesus, kurie teigiamai veikia Arkties gyvybę.
Po ledu vykstantis gyvenimas
Mokslininkai nustatė, kad po Arkties ledu vyksta azoto jungimosi procesas, anksčiau laikytas neįmanomu. Tai reiškia, kad bakterijos geba paversti ištirpusį azotą amoniaku, kuris tampa maisto šaltiniu kitiems mikroorganizmams. Tokiu būdu sukuriama aplinka, leidžianti klestėti įvairioms gyvybės formoms.
Šis procesas padeda augti dumbialms, tai pagrindiniam Arkties maisto grandinės pagrindui. Dumbliai minta amoniaku, o juos valgo smulkūs vėžiagyviai ir žuvys. Taip po ledu kuriama ištisa gyvybės sistema, kuri iki šiol buvo beveik nežinoma.
Skirtingos bakterijos, naujas požiūris
Šiltuose vandenynuose azoto jungimasis dažniausiai vyksta dėl cianobakterijų veiklos. Tačiau Arkties vandenyse šį procesą atlieka kiti, ne toksiški mikroorganizmai. Tai itin svarbu, nes reiškia, kad dumblų augimas čia nekelia pavojaus kitiems gyviams ir nesukelia nuodingų žydėjimų.
Didžiausi šių bakterijų kiekiai aptikti ties ledynų pakraščiais, kur luitas pamažu tirpsta. Būtent šiose vietose gyvybei sąlygos tampa palankiausios. Tirpstantis ledas išlaisvina mineralus, šviesa lengviau prasiskverbia į vandenį, o tai sudaro tobulą terpę naujam ekosistemos ciklui.
Nauda visam ekosistemų tinklui
Dėl šio proceso Arkties gyvūnai, ypač planktonu mintantys organizmai, gali turėti daugiau maisto. Maži vėžiagyviai, kuriuos maitina dumblai, yra svarbus maistas žuvims, o žuvys ruoniams ir banginiams. Taip sustiprėja visas maisto tinklas nuo mikroskopinių bakterijų iki didžiųjų jūrų žinduolių.
Be to, gausėjant dumblams, vandenynas sugeria daugiau anglies dioksido. Tai reiškia, kad šis natūralus procesas padeda mažinti šiltnamio efektą. Kuo daugiau dumblų auga, tuo daugiau CO2 jie įsisavina, taip prisidėdami prie klimato stabilizavimo.
Viltis ateičiai
Nors ledynų tirpimas vis dar kelia didelį nerimą, šis atradimas rodo, kad gamta sugeba rasti pusiausvyrą net ekstremaliomis sąlygomis. Po ledu atrastas mikroorganizmų pasaulis gali būti raktas į naujus sprendimus klimato tyrimuose.
Kopenhagos universiteto mokslininkai pabrėžia, kad ši ekosistema dar tik pradedama pažinti. Ji parodo, jog net šalčiausiose Žemės vietose vyksta sudėtingi, gyvybę palaikantys procesai. Arktis, atrodo, slepia daug daugiau paslapčių, nei iki šiol manėme.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.