Pradingo sovietinių naikintuvų detalės, kas stovėjo už slaptos operacijos karinėje Vengrijos bazėje?

MiG-29 buvo naudoti Vengrijos oro pajėgose iki 2010 metų, kol juos pakeitė švedų „JAS 39 Gripen“ naikintuvai. Maždaug 20 šių senų lėktuvų tebėra saugomi Kecskemeto kariniame oro uoste šalies viduryje. Būtent ten, kaip nurodo šaltiniai, liepos pabaigoje įvyko įsilaužimas.

Pasak vietinės žiniasklaidos priemonės „Bikk“, nežinomi asmenys pažeidė karinės bazės perimetrą, pateko į teritoriją automobiliu ir pasiekė naikintuvus. Įtariama, kad vagystė galėjo būti įvykdyta padedant asmenims iš vidaus – tai leistų paaiškinti, kaip pavyko išvengti pastebėjimo ir tikslingai išrinkti specifines sistemas.

Kaltinimai dėl ryšių su Ukraina kelia įtampą

Šio tyrimo fonas įgauna papildomos reikšmės dėl politinio konteksto – oficiali Vengrijos pozicija ilgą laiką buvo aiški ir griežta: jokios karinės paramos Ukrainai. Premjeras Viktoras Orbanas atvirai kritikuoja Kyjivą už tai, kad šis „tęsia karą“ su Rusija, ir skeptiškai vertina Ukrainos narystės Europos Sąjungoje siekius.

Tuo pačiu metu Ukraina ieško visų įmanomų šaltinių, kad galėtų išlaikyti sovietinius naikintuvus ore. Jos oro pajėgos, remiamos Vakarų partnerių tik ribotai, vis dar stipriai priklausomos nuo senų MiG modelių – todėl atsarginės dalys, ypač tokios kaip navigacijos ir ginkluotės sistemos, turi didžiulę reikšmę.

Būtent šis sutapimas paskatino įtarimus, kad vagystės tikslas galėjo būti ne pelnas iš metalo ar technikos, bet konkreti parama kariaujančiai valstybei. Nors įrodymų, jog detalės iškeliavo į Ukrainą, kol kas nėra, pati galimybė tokį scenarijų daro politiškai jautrų ir diplomatiškai pavojingą.

Gynybos ministerija informacijos neteikia – tyrimas vyksta

Vengrijos gynybos ministerija oficialiame pranešime patvirtino, kad šiuo metu vyksta ir policijos, ir karinė procedūra, tačiau daugiau detalių neatskleidė. Tai motyvuojama tuo, jog tyrimas dar nepradėjo viešojo etapo. Kartu pranešama, kad aiškinamasi ne tik dėl pačių komponentų dingimo, bet ir dėl to, kaip informacija apie incidentą pateko į žiniasklaidą.

Pasak šaltinių, tyrime dalyvauja aukšto lygio saugumo tarnybos – tai rodo, jog situacija laikoma rimta. Nors fizinės vagystės faktas jau patvirtintas, tikrųjų motyvų bei galimų gavėjų kol kas atvirai niekas neįvardija.

Pabrėžiama, kad detalių dingimas iš karinėje teritorijoje esančių lėktuvų negalėjo įvykti atsitiktinai. Net ir nenaudojama technika tokiose vietose stebima, saugoma, o patekti į tokius objektus be leidimo – labai sudėtinga.

Ne tik vagystė, bet ir reputacijos smūgis

Šis incidentas gali tapti dar vienu nemaloniu smūgiu Vengrijos kariuomenės reputacijai. Anksčiau jau būta kaltinimų dėl nepakankamos kontrolės, prasto senosios technikos apsaugos lygio ir informacijos nutekėjimo. Šis atvejis visus šiuos klausimus iškelia į paviršių dar kartą.

Be to, incidentas išryškina vis dar neišspręstą dilemą – ką daryti su senomis karinėmis sistemomis. Nors MiG-29 jau seniai nenaudojami, jų detalės vis dar vertingos. Tačiau jei valstybė nesugeba jų tinkamai apsaugoti, kyla klausimas, ar apskritai verta juos laikyti.

Ukrainos paminėjimas šioje situacijoje tik dar labiau paaštrina regioninę įtampą. Nors oficialiai niekas to nepatvirtino, vien tokie įtarimai sukelia įtarimų bangą ir gali būti panaudoti tiek vidaus politikoje, tiek užsienio diplomatijoje.

Kol kas vienintelis aiškus faktas – kažkas pasiekė naikintuvus ir iš jų išėmė vertingas sistemas. Kas, kaip ir kodėl – tai dar turi paaiškėti. Bet vien jau tai, kad tokius klausimus tenka kelti – rimtas signalas, kad su kariniu turtu ne viskas gerai net ir pačioje Europos Sąjungos širdyje.