Slaptas Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas, atskleidžiami prekybos užkulisiai ir milijoninės tiekimo grandinės

Duomenys rodo, kad 2023-2024 metais į Rusiją iš Kinijos atkeliavo komponentų už daugiau nei 54 mln. eurų. Tai įvyko tuo metu, kai Kremliaus gamyklos Tatarstane pradėjo masiškai gaminti Irano modeliu grįstus „Shahed“ bepiločius, pervadintus rusiškais vardais.

Vienas ukrainietis kariškis socialiniuose tinkluose pasidalijo nuotrauka: „Ant numušto drono Kyjive radome dalį su aiškiu kinų gamintojo įspaudu“. Tokie liudijimai tik dar labiau patvirtina ryšį tarp Pekino tiekėjų ir Rusijos karinės pramonės.

Kiek kainuoja parama iš Kinijos

Ketvirtadalis visų tiekimų – apie 12 mln. eurų – susiję su „Shahed“ dronų gamyba Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje. Ši vieta tapo pagrindiniu bepiločių gamybos centru, kur konstruojami tiek paprasti, tiek naujesni modeliai, tokie kaip „Garpiya“ ar „Gerbera“.

Kinijos bendrovės pristatė variklius, mikroschemas, metalų lydinius, lęšius, stiklo pluoštą, emulsinius rišiklius ir anglies pluoštą. Visa tai yra kritiniai komponentai, be kurių dronų gamyba būtų neįmanoma.

Vienas tyrime dalyvavęs ekspertas pastebėjo: „Pekinas nedalyvauja kare tiesiogiai, bet leidžia eksportuoti dvigubos paskirties prekes, kurios tampa rusiškos ginkluotės dalimi“.

Konkrečios kompanijos ir sandoriai

Tarp tiekėjų minimos „Changzhou Utek Composite“, „Taishan Fiberglass“ ir „Jilin Hongsheng Trading“, kurios tiekė stiklo pluoštą ir rišiklius. „Harbin Bin-Au Technology“ bei „Jinhua Hairun Power Technology“ pardavė variklių už 1 mln. eurų Rusijos bendrovei „Drake LLC“.

Dar viena stambi partija – 3,5 mln. eurų vertės varikliai, kuriuos „Uralo civilinės aviacijos gamykla“, gaminanti „Forpost“ dronus, įsigijo iš „Ningbo Peak Cloud Import and Export“.

Analizė rodo, kad dauguma importų Rusijoje koncentruojasi penkiose įmonėse: „Ural Civil Aviation Plant“, „Akmetron“, „PT-Electronics“, „Radioline“ ir „Morgan LLC“.

Rekordinė prekyba nepaisant karo

Bendras Kinijos ir Rusijos prekybos mastas 2024 metais pasiekė 241 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad abiejų šalių ekonominis bendradarbiavimas auga, nepaisant tarptautinių sankcijų.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi per susitikimą su europiečiais atvirai pareiškė, kad Pekinas negali leisti Rusijai pralaimėti karo. Jo žodžiais, tai sudarytų sąlygas JAV dar labiau spausti Kiniją. Kitą dieną po šio pareiškimo Ukrainos viceministras Andrijus Sybiha paskelbė drono nuotrauką, kurioje matėsi kinų dalys.

Masinė gamyba Alabugoje

Alabugos gamykla per pirmąją 2024 metų pusę pagamino daugiau nei 2 tūkst. bepiločių „Garpiya“. Tai beveik tiek pat, kiek visais praėjusiais metais kartu sudėjus. Šiuos aparatus varo varikliai iš „Xiamen Limbach Aircraft Engine“.

„Mile Hao Xiang Technology“ pardavė variklių už 1,5 mln. eurų, „Alabuga-Fiber LLC“ importavo 3 tūkst. tonų anglies pluošto už beveik 22 mln. eurų, o „Morgan LLC“ gavo 5 mln. eurų vertės prekių, tarp jų – specialiai žymėtų ličio baterijų „karinei operacijai“.

Vienas Ukrainos gynėjas, dalyvavęs numušto drono apžiūroje, sakė: „Viduje radome baterijas, pažymėtas kaip „special military operation“. Tai įrodymas, kad visa tiekimo grandinė suplanuota sistemingai“.

Nepaisant deklaruojamo neutralumo, Pekinas išlieka esminiu Maskvos partneriu, suteikiančiu technologinį stuburą dronų gamybai. Tai ne tik padeda Rusijai išlaikyti karo pajėgumus, bet ir kelia rimtą grėsmę pasaulinei saugumo architektūrai.

Šis atvejis dar kartą parodo, kaip ekonominiai interesai dažnai nusveria deklaruojamą politiką. Kol Pekinas tyliai leidžia savo įmonėms apeiti sankcijas, Ukraina kasdien susiduria su dronais, kurių dalys atkeliavo iš Kinijos gamyklų.