Putinas ir Netanyahu telefonu aptarė Gazos konfliktą, Irano branduolinę programą ir Sirijos ateitį

Viena pagrindinių temų – Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo siūlomas planas, skirtas užbaigti jau dvejus metus besitęsiantį karą Gazoje. 

Šis kontaktas tarp Rusijos ir Izraelio lyderių įvyko tuo metu, kai geopolitinė įtampa regione išlieka itin aukšta, o konflikto sprendimo ieško ne tik JAV, bet ir kitos įtakingos šalys. 

Kremlius patvirtino, kad abi pusės pritarė derybų keliui bei išreiškė susidomėjimą toliau ieškoti politinių sprendimų, kurie galėtų padėti sustabdyti smurtą ir atkurti tam tikrą stabilumą regione.

Be Gazos klausimo, Putinas ir Netanyahu taip pat kalbėjosi apie Irano branduolinės programos ateitį ir Sirijos padėtį, kuri neseniai vėl atsidūrė dėmesio centre po įvykusių parlamento rinkimų.

Taikos planas – paliaubos ir įkaitų paleidimas

Donaldas Trumpas praėjusią savaitę pranešė, jog Benjaminas Netanyahu sutiko remti Vašingtono siūlomą taikos planą. Ši iniciatyva – tai JAV pastangos užbaigti dviejų metų senumo karą Gazos Ruože, kurį pradėjo „Hamas“ smogikų veikla ir įkaitų paėmimas. 

Konfliktas per šį laikotarpį pareikalavo tūkstančių gyvybių ir sukėlė milžinišką humanitarinę krizę. Pagal taikos planą numatytos sąlygos apima nedelsiant įsigaliosiančias paliaubas bei visų likusių izraeliečių įkaitų paleidimą.

Nors Izraelis formaliai išreiškė pritarimą, šis planas sulaukė skeptiškų vertinimų ne tik kai kuriuose arabų regionuose, bet ir tarp Vakarų ekspertų, kurie abejoja, ar „Hamas“ susitiks su siūlomomis sąlygomis.

Putinas, remiantis oficialiu pranešimu, pabrėžė, kad kiekvienas taikos planas turi būti priimtinas visoms pusėms, įskaitant Palestinos interesus. 

Kremliaus pozicija išlieka tokia pati – Rusija remia derybinį sprendimo kelią, bet atsisako pritarti vienašališkai primetamoms sąlygoms. Netanyahu iš savo pusės akcentavo, kad Izraelio prioritetas – piliečių saugumas ir įkaitų grąžinimas be jokių kompromisų teroristams.

Iranas ir Sirija – lūžio taškai regione

Be Gazos konflikto, Putinas ir Netanyahu aptarė padėtį dėl Irano branduolinės programos. Tai tema, kuri kelia nerimą tiek Izraeliui, tiek daugeliui Vakarų sostinių. 

Abi šalys išreiškė norą rasti diplomatinį sprendimą, kuris užtikrintų, kad Teheranas nenaudos branduolinės technologijos kariniams tikslams.

Izraelis daugelį metų nuosekliai teigė, kad Iranas yra egzistencinė grėsmė. Rusija tuo tarpu palaiko ryšius su Teheranu, bet oficialiai deklaruoja, jog nepritaria branduolinio ginklo plėtrai. 

Tokia dvilypė pozicija dažnai tampa diskusijų objektu tarptautinėje arenoje, ypač kai kalbama apie ginklų kontrolę ir sankcijų režimą.

Pokalbyje taip pat aptarta situacija Sirijoje. Pastarasis sekmadienis žymėjo pirmuosius parlamento rinkimus šalyje po buvusio diktatoriaus Basharo al-Assado nušalinimo. 

Tačiau rinkimai buvo simboliniai – juose dalyvavo vos šeši tūkstančiai rinkėjų, o visuotinio balsavimo nebuvo. Nepaisant to, šis žingsnis laikomas bandymu atkurti politinį procesą po ilgamečio konflikto.

Putinas pažymėjo, kad Sirijos stabilumas svarbus visam regionui, o Rusija pasirengusi bendradarbiauti su visomis suinteresuotomis šalimis, kad būtų pasiektas ilgalaikis sprendimas. 

Netanyahu, savo ruožtu, priminė, jog bet kokia Sirijos ateitis turi garantuoti, kad šalis netaps platforma Irano veiklai ar naujiems teroristiniams tinklams.

Geopolitinė įtampa ir diplomatiniai žingsniai

Šis pokalbis tarp Putino ir Netanyahu vyksta sudėtingu tarptautiniu metu, kai Vakarų lyderiai reiškia nepasitenkinimą Rusijos veiksmais ne tik Ukrainoje, bet ir kitose srityse. 

Trumpo administracija, kuri siekia aktyviai veikti Artimųjų Rytų problematikoje, vis dažniau pabrėžia, kad Rusija turi imtis konkrečių žingsnių dėl Ukrainos ir nesišalinti nuo atsakomybės.

Tai, kad Putinas palaiko tiesioginį ryšį su Izraelio premjeru, rodo Maskvos siekį išlikti svarbiu žaidėju Artimuosiuose Rytuose. Nors jos derybinė galia Ukrainoje smarkiai apribota, Kremlius vis dar matomas kaip strateginis partneris kai kuriems regiono lyderiams.

Tuo tarpu Izraelis, kaip viena iš stipriausių ir įtakingiausių regiono šalių, ieško sąjungininkų ir diplomatinių sprendimų, kurie padėtų ne tik sumažinti grėsmes, bet ir išlaikyti kontrolę itin įtemptoje saugumo aplinkoje.

Ši telefoninė diskusija, nepaisant atskirų nesutarimų ar skirtingų požiūrių, dar kartą parodė, kad diplomatiniai kanalai tarp šalių tebėra aktyvūs.