Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Rusų pėdsakai slaptoje stovykloje: aiškėja, ar Moldovos rinkimus trikdė užsienio įtaka iš Serbijos
Nors oficialiai apie Rusijos vaidmenį kalbama atsargiai, Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius patvirtino – trys Rusijos piliečiai dalyvavo stovykloje, kurioje, kaip įtariama, buvo rengiami Moldovos piliečiai prieš rugsėjo pabaigoje vykusius Moldovos parlamento rinkimus.
Ši informacija tapo viena iš ryškiausių užuominų apie galimą užsienio įsikišimą į rinkimų procesą šalyje, kuri pastaraisiais metais vis stipriau krypsta Vakarų link. Slaptos treniruotės vyko Serbijos vakaruose, netoli Bosnijos sienos.
Stovyklos „Sunčana Reka“ pavadinimas jau kelias savaites figūruoja tarptautinėje žiniasklaidoje. Moldovos vyriausybė tvirtina, kad tai buvęs planuotas ir organizuotas projektas, kuriuo siekta destabilizuoti šalį iš vidaus.
Ši stovykla įvardijama kaip vieta, kur būsimieji agitatoriai buvo mokomi organizuoti protestus, sabotažus bei provokacijas prieš rinkimus. Spaudimas auga tiek Serbijoje, tiek už jos ribų.
Europos Sąjunga, ypač Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ragina Belgradą aiškiau atsiriboti nuo Maskvos. Tačiau Serbija vis dar balansuoja tarp lojalumo Vakarams ir senų ryšių su Rusija.
Apie ką byloja stovykla?
Ši stovyklavietė įsikūrusi prie Drinos upės, strategiškai jautrioje vietoje, visai netoli Bosnijos sienos. Moldovos pareigūnai tvirtina, kad treniruotės, vykusios nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios, buvo orientuotos į praktinius veiksmus – kaip provokuoti, kaip koordinuoti masines riaušes, kaip naudotis socialiniais tinklais siekiant destabilizuoti situaciją.
Serbijos prokurorai patvirtino, kad šiuo laikotarpiu mokymuose dalyvavo nuo 150 iki 170 asmenų – daugiausia Moldovos ir Rumunijos piliečiai. Ir nors jų oficiali padėtis šiuo metu tiriama, faktas, kad stovyklos veikla vyko faktiškai netrukdoma, verčia kelti klausimų.
Pats Vučičius pareiškė, kad negali tvirtinti apie tiesioginį Rusijos žvalgybos dalyvavimą. Tačiau trijų Rusijos piliečių buvimas buvo nustatytas ir patvirtintas. Tai tapo pirmuoju oficialiu signalu, kad Kremlius gali būti bent netiesiogiai susijęs su tuo, kas vyko.
Sulaikymai ir tarptautinės reakcijos
Moldovos teisėsauga šį rugsėjį sulaikė net 74 žmones, įtariamus ryšiais su organizuotu kišimusi į rinkimų eigą. Tuo metu Serbijoje suimti du šalies piliečiai, kurie, kaip įtariama, padėjo organizuoti stovyklą ir užtikrino sąlygas svečiams iš užsienio.
Pasak Vučičiaus, šie asmenys jau davė parodymus, tyrimas tęsiamas. Jis pabrėžė, kad Serbija bendradarbiauja su Moldovos institucijomis ir siekia atskleisti visą veiklos mastą.
Europos institucijos šią situaciją stebi itin atidžiai. Stebėtojai, dirbę per Moldovos rinkimus, pažymėjo, kad procesą lydėjo „rimti užsienio įsikišimo atvejai“. Ir nors pergalę šventė provakarietiška „Veiksmų ir solidarumo“ partija, rinkimų fonas išliko įtemptas.
Serbijos balansavimas tarp Maskvos ir Briuselio
Vučičiaus pareiškimas buvo padarytas ne bet kur – jis stovėjo greta Ursula von der Leyen Belgrade vykusioje spaudos konferencijoje. ES lyderė nedviprasmiškai pareiškė, kad Serbijai būtina glaudžiau derinti savo užsienio politiką su Europos Sąjunga, jei ji nori judėti narystės kryptimi.
„Turime matyti didesnį suderinamumą, įskaitant poziciją dėl sankcijų Rusijai“, – sakė ji.
Tačiau Serbija ir toliau laikosi išskirtinės pozicijos Europoje. Nors daugelis šalių užvėrė duris Maskvos verslui ir atstovams, Belgradas palaiko atvirus sienų režimus bei draugiškus santykius su Kremliumi net po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Viduje šalis taip pat nesnaudžia. Pastaruosius metus Serbijoje vyko masiniai protestai, kuriuos išprovokavo kaltinimai korupcija ir valdžios susidorojimu su opozicija. Europos Sąjunga kritikavo valdžios reakciją – demonstracijų metu policija ne kartą naudojo jėgą prieš taikius protestuotojus.
Kur veda tokia politika?
Jei Serbija nori artėti prie Europos Sąjungos, jai teks aiškiau pasirinkti, kuri pusė jai artimesnė. Dabartinis laviravimas tarp Rytų ir Vakarų tampa vis pavojingesnis – tiek dėl vidaus saugumo, tiek dėl išorės spaudimo.
Ir nors oficialiai Rusijos vaidmuo minėtoje stovykloje lieka nepatvirtintas, fakto, kad trys jos piliečiai ten buvo, paneigti nebeįmanoma. O tai tik sustiprina įtarimus, kad geopolitiniai žaidimai vis dažniau vyksta ne viršūnių susitikimuose, o nedidelėse stovyklose palei upes.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.