Žemės magnetinis skydas praranda galią: ekspertai įspėja apie kritinį pavojų visai mūsų planetai

dabar ima rodyti nerimą keliančius silpnėjimo ženklus. Mokslininkai, stebintys šiuos pokyčius, įspėja, kad tai gali turėti ilgalaikių padarinių mūsų technologijoms ir kasdieniam gyvenimui.  Pastaruoju metu ypatingas dėmesys skiriamas regionui virš Pietų Atlanto, kur formuojasi tarsi skylė Žemės magnetinėje apsaugoje. 

Ši vadinamoji Pietų Atlanto anomalija tapo vienu iš labiausiai tyrinėjamų reiškinių, nes būtent ten matuojamas didžiausias magnetinio lauko susilpnėjimas. Tai reiškia, kad tam tikrose vietose mūsų planeta tampa labiau pažeidžiama.

Silpnėjantis magnetinis laukas kelia klausimų ne tik mokslininkams, bet ir tiems, kurie priklauso nuo palydovų ir navigacijos sistemų. Kas slypi už šių pokyčių ir ką jie gali reikšti ateityje?

Pavojingi pokyčiai mūsų apsauginėje skraistėje

Europos palydovų „Swarm“ duomenys rodo aiškų magnetinio lauko mažėjimą. Nuo 2014 iki 2025 metų jo stiprumas kai kuriuose regionuose sumažėjo daugiau nei trimis šimtais nanoteslų. 

Skaičiai atrodo menki, tačiau tokio masto pokytis reiškia esminį pasikeitimą planetos apsaugos sistemoje. Mokslininkas Chris Finlay paaiškina, kad išorinis Žemės branduolys, sudarytas iš skysto geležies vandenyno, nuolat juda ir kinta, o šie judesiai daro įtaką magnetiniam laukui net per kelerius metus. 

Šie procesai turi ir praktinių pasekmių. Palydovai, skrendantys virš anomalijos, gauna didesnę radiacijos dozę, o tai gali pažeisti jautrią elektroniką. Kartais dėl to net prarandamas ryšys ar nutrūksta duomenų perdavimas. Tokie trikdžiai pavojingi ir aviacijai, nes aukštai skrendantys lėktuvai patenka į stipresnės spinduliuotės zonas.

Ką atskleidžia stebėjimai iš kosmoso?

„Swarm“ misija, vykdoma nuo 2013 metų, suteikė ilgiausią istorijoje magnetinio lauko stebėjimų seriją iš kosmoso. Šių duomenų analizė atskleidė, kad kai kur po Pietų Atlanto anomalija magnetinio srauto linijos elgiasi neįprastai, vietoj to, kad išeitų iš Žemės branduolio, jos grįžta atgal į jį. 

Vienas iš tokių regionų pamažu slenka Afrikos kryptimi, o tai keičia magnetinio lauko pasiskirstymą planetoje. Įdomu tai, kad panašūs reiškiniai vyksta ir šiauriniame pusrutulyje. 

Kanadoje pastebimas magnetinio lauko silpnėjimas, o virš Sibiro jo sustiprėjimas. Šie pokyčiai susiję su šiaurinio magnetinio poliaus judėjimu į Sibirą, kas veikia navigacijos sistemas visame pasaulyje.

Žvilgsnis į ateitį, tai natūralus procesas ar įspėjimas?

Mokslininkai pabrėžia, kad Žemės magnetinis laukas visada kito. Jo intensyvumas didėdavo ir mažėdavo, o per milijonus metų net keisdavosi polių kryptys. Tačiau dabartinis pokyčių greitis verčia susimąstyti, ar nesusiduriame su nauja geologine transformacija. 

ESA mokslininkė Anja Stromme teigia, kad „Swarm“ palydovų duomenys padeda geriau suprasti šią dinamišką sistemą ir stebėti ją dar dešimtmečius į priekį. Tolesni stebėjimai leis prognozuoti, kaip magnetinis laukas elgsis ateityje ir kokią įtaką tai turės mūsų technologijoms. 

Kadangi pasaulis vis labiau priklauso nuo palydovinių sistemų, suprasti šią nematomą, bet gyvybiškai svarbią jėgą tampa būtina norint išsaugoti mūsų civilizacijos stabilumą.