Šokiruojanti statistika: taikūs gyvūnai kasmet nusineša daugiau gyvybių nei bet kuris plėšrūnas

Čia taip pat aptinkamas vienas pavojingiausių vorų, tai australinis tunelinis voras, krokodilai, pavojingos aštuonkojų rūšys ir ryklių gausa. Išgirdus tokią gyvūnijos įvairovę, dažnas pagalvoja, kad būtent šie plėšrūnai kelia didžiausią grėsmę žmonėms. 

Tačiau per du dešimtmečius atlikta analizė atskleidė netikėtą faktą. Nuo 2001 iki 2021 metų daugiausia žmonių gyvybių Australijoje nusinešė ne gyvatės, ne vorai ir ne ryklių atakos, o iš pirmo žvilgsnio taikūs arkliai. Nacionalinė Australijos ir Naujosios Zelandijos koronerio duomenų sistema pateikė statistinius duomenis apie gyvūnų sukeltus mirtingumo atvejus. 

Iš viso per dvidešimt metų buvo užfiksuota 713 gyvūnų sukeltų mirčių. Trečdalis jų, tai 222 atvejai buvo susiję su arkliais. Didžioji dauguma šių tragedijų įvyko dėl kritimų nuo arklio, o tai sudarė beveik šešiasdešimt procentų visų nelaimių. Tokia statistika reiškia, kad arkliai nusinešė daugiau gyvybių nei visos Australijos nuodingosios gyvatės ir vorai kartu sudėjus.

Kiti netikėti pavojai

Antroje vietoje pagal žmonių mirčių skaičių atsidūrė galvijai. Jie sukėlė devyniasdešimt dvi nelaimes, beveik pusė jų įvyko per eismo įvykius, kai keliuose pasitaikė karvių. Trečioje vietoje atsidūrė šunys, nuo kurių nukentėjo aštuoniasdešimt du žmonės. Šunų sukeltos mirtys buvo įvairios, tai nuo pavojingų įkandimų iki nelaimingų atsitikimų paslydus ar pargriuvus. 

Ketvirtoje vietoje sąraše įrašyti kengūros, kurios tapo penkiasdešimt trijų žmonių žūties priežastimi. Visi šie atvejai buvo susiję su automobilių susidūrimais keliuose. Tik po jų seka gyvatės, kurios sukėlė penkiasdešimt mirtinų įkandimų. Toliau eina bitės, kurių įgėlimai sukėlė keturiasdešimt penkis mirtinus anafilaksinio šoko atvejus. 

Rykliai per dvidešimt metų nusinešė trisdešimt devynias gyvybes, o krokodilai vos dvidešimt penkias. Įdomu tai, kad per visą šį laikotarpį neužfiksuota nė vienos mirties nuo vorų įkandimo. Šį pasiekimą lėmė dar 1981 metais pradėta naudoti veiksminga priešnuodžių terapija, kuri praktiškai eliminavo tokio pobūdžio nelaimes.

Kodėl arkliai kelia didžiausią pavojų

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad pavojingiausi turėtų būti laukiniai gyvūnai, gyvenantys atokiose Australijos dykumose, miškuose ar vandenynuose. Tačiau realybė yra visiškai kitokia. Didžiausią pavojų žmonėms kelia būtent tie gyvūnai, su kuriais žmonės dažnai turi kasdienį kontaktą. 

Arklių auginimas, sportas, jojimas ar net ūkinė veikla sukuria daugybę situacijų, kuriose rizika susižeisti ar žūti tampa labai reali. Kiekvienas kritimas nuo arklio gali būti mirtinas, ypač kai žirgai naudojami sporto varžybose ar treniruotėse. 

Nors iš pirmo žvilgsnio arkliai atrodo taikūs ir ramūs, jie yra dideli, stiprūs gyvūnai, galintys nesunkiai sužeisti žmogų tiek dėl nelaimingo atsitikimo, tiek dėl netikėto judesio.

Netikėti statistikos pamokymai

Ataskaitoje pateikti duomenys aiškiai parodo, kad dažnai mūsų baimės neatitinka realybės. Daugelis žmonių vengia Australijos dėl baimės sutikti nuodingą gyvatę, krokodilą ar ryklį. Tačiau tikroji rizika dažniausiai kyla iš gyvūnų, su kuriais bendraujama nuolat ir kurie laikomi visai nepavojingais.

Galvijų, šunų ir arklių sukelti incidentai primena, kad žmogaus santykis su gyvūnais yra sudėtingas. Net ir tie, kuriuos laikome artimais draugais ar pagalbininkais, gali tapti nelaimių priežastimi. Tai ypač pasakytina apie šalis, kuriose gyvulininkystė ir jojimo tradicijos užima svarbią vietą kultūroje bei ekonomikoje.

Australijos iššūkiai

Australija ir toliau išliks šalimi, garsėjančia pavojingais gyvūnais. Tačiau šiuolaikinė statistika leidžia pažvelgti į realų pavojų iš kitos pusės. Nuodingos gyvatės, krokodilai ar ryklių išpuoliai kelia baimę, bet daugiausia gyvybių nusineša visai kitas gyvūnas. 

Arklys, kuris šimtmečius lydėjo žmogų kaip pagalbininkas ir draugas, šiuolaikinėje Australijoje yra didžiausias grėsmės šaltinis. Tai netikėtas, bet kartu labai aiškus priminimas, kad pavojai gali slypėti visai šalia mūsų.