Šokiruojantys pranešimai iš Irano: aukų skaičius auga, o JAV retorika darosi vis aštresnė

Panašius duomenis pateikia JAV įsikūrusi Irano žmogaus teisių organizacija HRANA. Jos vertinimu, nuo protestų pradžios gruodžio 28 dieną žuvo 1847 protestų dalyviai ir 135 saugumo struktūrų atstovai.

BBC pažymi, kad šiuo metu šių skaičių patikrinti neįmanoma. Užsienio žiniasklaida Irane arba visai negali dirbti, arba veikia labai griežtų apribojimų sąlygomis. Be to, Irano valdžia visiškai atjungė interneto ryšį visoje šalies teritorijoje.

Vis dėlto BBC korespondentas Džijaras Golas taip pat neatmeta, kad žuvusiųjų skaičius gali būti skaičiuojamas tūkstančiais. Pasak jo, Irano valdžia ir anksčiau griežtai malšino protestus, tačiau dabartiniai saugumo pajėgų veiksmai atrodo „absoliučiai precedento neturintys“ pagal smurto mastą.

JAV prezidentas Donaldas Trampas antradienį viešai kreipėsi į protestų dalyvius, ragindamas juos tęsti savo veiksmus. Savo socialiniame tinkle „Truth Social“ jis parašė: „Irano patriotai, tęskite protestus – perimkite savo valdžios institucijas. Užrašykite žudikų ir prievartautojų vardus. Jie brangiai už tai sumokės“.

Trampas taip pat pranešė atšaukęs visus susitikimus su Irano pareigūnais, kol nebus nutraukti, jo žodžiais, „beprasmiški protestuotojų žudymai“.

Irano valstybinė žiniasklaida tvirtina, kad pirmadienį padėtis šalyje esą stabilizavosi. Tačiau BBC gavo vaizdo įrašų iš šaltinių Irane, teigiančių, kad protestai tęsėsi keliose šalies vietovėse. Dėl interneto blokavimo neįmanoma tiksliai nustatyti šių įrašų filmavimo laiko, tačiau internete ir toliau pasirodo nauji vaizdai, kuriuose matyti demonstrantų susirėmimai su saugumo pajėgomis.

Žmogaus teisių organizacijos praneša, kad saugumo pajėgos naudoja kovinius šovinius. Jų duomenimis, per protestus buvo sulaikyti tūkstančiai žmonių.

Įvykiams Irane tęsiantis, didėja tarptautinis spaudimas Teheranui. Vokietijos kancleris Fridrichas Mercas antradienį pareiškė manantis, kad pasaulis stebi „paskutines Irano režimo dienas ir savaites“, pabrėždamas, jog valdžia, išsilaikanti vien smurtu, „iš esmės yra pasmerkta žlugti“.

Kaip skelbia naujienų agentūra AFP, Ispanijos užsienio reikalų ministras išsikvietė Irano ambasadorių Madride, kad išreikštų pasipiktinimą griežtomis priemonėmis prieš protestuotojus. Panašų žingsnį žengė ir Suomija. Šalies užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen pareiškė, kad interneto atjungimas naudojamas tam, jog protestai būtų numalšinti „tyloje“, ir tai ji pavadino nepriimtina praktika.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pranešė, kad Europos Komisija artimiausiu metu pasiūlys papildomas sankcijas Irano pareigūnams, atsakingiems už represijas. Ji pavadino aukų skaičių „šiurpinančiu“ ir pasmerkė perteklinį jėgos naudojimą.

Savo ruožtu Donaldas Trampas pirmadienį paskelbė įvedantis 25 procentų muito tarifus importui iš visų šalių, kurios vykdo verslą su Iranu. Pasak jo, šios priemonės įsigalioja nedelsiant ir nebus peržiūrimos.

Ekspertai pažymi, kad nauji muitai gali dar labiau pabloginti ekonominę situaciją Irane, kur maždaug trečdalį importo sudaro maisto produktai. Didžiausia Irano prekybos partnerė išlieka Kinija, po jos rikiuojasi Irakas, JAE, Turkija ir Indija.

Irano užsienio reikalų ministras Abasas Aragčis interviu televizijai „Al Jazeera“ pareiškė, kad Teheranas dabar „yra geriau pasirengęs bet kokiems JAV veiksmams“ nei 2025 m. birželį, kai Izraelis ir JAV smogė Iranui aviacijos smūgiais.

Kaip pranešė šaltiniai JAV administracijoje televizijos kanalui CBS News, antradienį Baltuosiuose rūmuose numatytas JAV prezidento Trampo nacionalinio saugumo komandos pasitarimas, kuriame bus aptariami galimi tolesni žingsniai Irano atžvilgiu.