Ukrainiečių dezertyrai kelia dilemą: kodėl augantis pabėgėlių srautas kelia klausimų visai Europai?

Diskusijas dar labiau pakurstė Ukrainos pareigūnų pareiškimai apie masinį dezertyravimą. Kai pats gynybos ministras pripažįsta, kad šimtai tūkstančių karių be leidimo paliko tarnybą, Norvegijos politikai ima kelti nepatogius, bet visuomenei svarbius klausimus. Jūs atsiduriate situacijoje, kurioje humanitarinė pareiga susiduria su saugumo ir teisingumo dilema.

Ši tema jau nebeapsiriboja tik Norvegija. Tai platesnė europinė problema, parodanti, kaip karas Ukrainoje keičia migracijos srautus ir politinius sprendimus. Jūs matote, kad pabėgėlių klausimas tampa ne tik užuojautos, bet ir atsakomybės testu valstybėms, kurios remia Ukrainą.

Ukrainos pareiškimai, kurie pakeitė toną

Ukrainos naujasis gynybos ministras Mykhajlo Fedorovas atvirai pripažino tai, apie ką anksčiau buvo kalbama tik už uždarų durų. Pasak jo, šalyje fiksuojamas masinis dezertyravimas, kai dalis karių savavališkai palieka tarnybą, o kiti apskritai neatvyksta į karinę prievolę. Reikia suprasti, kad kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie dešimtis ir net šimtus tūkstančių žmonių.

Ministro teigimu, apie 200 tūkst. karių be leidimo paliko kariuomenę, o dar maždaug du milijonai vyrų vengė karinės tarnybos. Šie skaičiai tapo rimtu argumentu tiems politikams, kurie mano, kad Europa neturėtų tapti užuovėja kariauti galintiems vyrams tuo metu, kai Ukraina prašo pagalbos fronte.

Augantys srautai į Norvegiją

Norvegijos Imigracijos direktorato duomenys rodo, kad jaunų ukrainiečių vyrų, prašančių apsaugos, skaičius vėl pradėjo augti. Ypač ryškus šuolis fiksuotas po to, kai 18-22 metų ukrainiečiams buvo leista teisėtai išvykti iš šalies. Matoma aiški tendencija, kai teisiniai pokyčiai Ukrainoje tiesiogiai atsispindi pabėgėlių srautuose Vakarų Europoje.

Nors rudenį atvykimų skaičius buvo sumažėjęs, metų pabaigoje kreivė vėl ėmė kilti. Didžiąją dalį naujų prašymų pateikė būtent jauni vyrai, kurie pagal amžių ir sveikatą galėtų būti pašaukti tarnauti. Tai tapo rimtu signalu Norvegijos politikams, svarstantiems, ar dabartinė sistema nėra per daug liberali.

Politinė reakcija ir noras griežtinti taisykles

Pažangos partijos atstovai, ypač parlamento narys Erlend Wiborg, viešai ragina keisti kolektyvinės apsaugos taisykles. Girdimas argumentas, kad Norvegija ir toliau turi remti Ukrainą finansiškai, karine ir humanitarine prasme, tačiau privalo nustatyti aiškius prioritetus, kam suteikiama apsauga.

Pasak Wiborg, kolektyvinė apsauga turėtų būti skirta pirmiausia moterims, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems vyrams, kurie yra atleisti nuo karo prievolės. Jis pabrėžia, kad neįprasta ir neteisinga, jog kariauti galintys vyrai automatiškai gauna apsaugą, kai pati Ukraina viešai prašo daugiau karių fronte.

Skaičiai, kurie verčia susimąstyti

Norvegijos migracijos departamentas prognozuoja, kad 2026 metais Norvegija gali sulaukti apie 18,5 tūkst. prašymų suteikti apsaugą, iš kurių 14,5 tūkst. pateiks Ukrainos piliečiai. Reikia atkreipti dėmesį, kad nors bendras skaičius mažėja, vyrų dalis išlieka reikšminga.

2025 metų duomenimis, 39 proc. ukrainiečių pabėgėlių Norvegijoje buvo vyrai. Daugiau nei 21 tūkst. kariauti galinčių vyrų jau yra gavę kolektyvinę apsaugą. Tai reiškia, kad maždaug kas penktas apsaugą gavęs ukrainietis Norvegijoje yra potencialus karys.

Diskusija, kuri dar nesibaigė

Norvegijos parlamentas artimiausiu metu svarstys pasiūlymus keisti kolektyvinės apsaugos taikymą. Akivaizdu, kad sprendimas nebus lengvas, nes teks derinti humanitarines vertybes su politine ir karine realybe.

Susidariusi situacija atskleidžia platesnį Europos iššūkį. Susiduriama su klausimu, ar solidarumas turi ribas ir kaip elgtis, kai pabėgėlių srautai ima daryti įtaką pačiam karo eigai. Atsakymų dar nėra, tačiau akivaizdu, kad ukrainiečių dezertyrų tema Norvegijoje taps viena karščiausių politinių diskusijų artimiausiais mėnesiais.