Lietuviai jau nebevažiuoja į Palangą: masiškai traukia į Lenkijos paplūdimius, nes čia pigiau, daugiau, smagiau

Dalis tautiečių poilsio ieško arčiau, bet ne namuose. Tarp vis dažniau linksniuojamų vasaros krypčių – Lenkijos Baltijos pajūris. Tokie miesteliai kaip Ustka, Ščecinas ar Helis vis dažniau girdimi lietuvių kalba. Ir tai ne atsitiktinumas. Palyginus kainas, komfortą ir kelionės laiką, daugeliui tampa aišku, kodėl jie suka rytų kryptimi.

Palangos verslininkai šio reiškinio neslepia – yra nepatenkinti. Kai kurie sako, kad žmonių mažiau nei prieš keletą metų per pandemiją, o poilsiautojų srautas sumažėjęs ne tik savaitgaliais, bet ir darbo dienomis. Kaltų ieškoma visur – nuo brangstančių ledų iki mažėjančio automobilių stovėjimo vietų skaičiaus.

Kodėl Palanga praranda savo lankytojus?

Pirmasis dalykas, kurį nurodo poilsiautojai – kainos. Nakvynė viešbutyje dviem asmenims su pusryčiais Palangoje savaitgalį kainuoja tiek pat, kiek Lenkijoje su pilnu maitinimu, SPA ir baseinu. Lietuvoje net pigiausias kotedžas ar butas gali pareikalauti kelių šimtų eurų už kelias dienas. Maisto kainos kavinėse taip pat kelia antakius: cepelinai už 12 eurų ar porcija šaltibarščių už 10 – daugeliui jau per daug.

Kitas dalykas – logistika. Nuo pietų Lietuvos į Lenkijos pajūrį galima nuvažiuoti greičiau nei į Palangą, jei atostogos prasideda iš Marijampolės, Alytaus ar net Kauno. Greiti keliai, mažesnis eismas ir sklandesnis parkavimas taip pat prideda balų Lenkijos kurortams.

Be to, Lenkijoje poilsis dažnai susijęs su papildomomis pramogomis: parkai vaikams, atrakcionai, net vandens pramogų kompleksai – visa tai jau įtraukta į bendrą pasiūlą. Tuo metu Palanga vis dar daugiausia siūlo pasivaikščiojimą Basanavičiaus gatve ir žuvies su alumi.

Verslininkai tikisi stebuklo – ar veltui?

Dalis verslininkų tikisi, kad liepą viskas pasikeis – esą mokiniai atostogaus, šeimos ims planuoti savaitgalines išvykas, o oras pagaliau pagerės. Tačiau net ir tokiu atveju jie pripažįsta: sezonas jau prarado startą, o daugelis jau „atidirbo“ pirmąją bangą Lenkijoje.

Viešbučių savininkai kalba apie būtinybę koreguoti kainodarą, tačiau dauguma to nedaro. Pasak kai kurių, „jeigu mes nuleisim kainą, nebepelnysime nė cento“. Bet tuo pat metu stovėjimo aikštelės aplink jų viešbučius vakarais tuštėja, o tai ženklas, kad kažkur visgi yra problema.

Kai kurios kavinės perėjo prie savaitgalinio darbo – tai yra, veikia tik nuo penktadienio iki sekmadienio. Tai rodo, kad darbo dienomis žmonių nepakanka net personalo išlaikymui. Tokia tendencija matyta jau 2023 metais, tačiau šiais metais problema dar labiau išryškėjo.

Lenkija – pigiau, patogiau ir be kalbos barjero

Tie, kurie jau poilsiavo Lenkijoje, pastebi dar vieną dalyką – vietiniai noriai kalba lietuviškai arba bent jau stengiasi suprasti. Maistas dažnai būna pažįstamas, aptarnavimas malonus, o kainos yra net trečdaliu mažesnės. Už tą pačią sumą šeima Lenkijoje gali gauti kur kas daugiau: nakvynę su pusryčiais, vakarienę, pramogas vaikams ir net vietą automobiliui.

Be to, Lenkijos kurortuose akivaizdu, kad dedamos pastangos pritraukti poilsiautojus – yra renginių, koncertų, mugės. Lietuvoje dažnai viskas baigiasi ties viena gatve ir jūra.

Taip pat verta paminėti, kad kai kurie lietuviai šiemet tiesiog taupo. Dėl bendros ekonominės situacijos, augančių palūkanų ir brangstančio kuro, dalis nusprendžia rinktis trumpesnes atostogas, arčiau namų. Ir kai reikia pasirinkti tarp 3 dienų Palangoje ar 5 dienų Lenkijoje – pasirinkimas dažnai tampa akivaizdus.