Šiandienos vardadieniai: jų vardai skamba retai, bet šiandien ypatingi, gal tarp jų ir tavo pamirštas žmogus?

Gal iš vaikystės nuotraukos, gal iš seniai pamiršto pokalbio, o gal iš žmogaus, kurio nebematai, bet negali pamiršti. Ir ta diena, visai netikėtai, pasikeičia.

Ne todėl, kad ji būtų paskelbta švente ar pažymėta raudonu kalendoriaus kvadratėliu. Bet todėl, kad ji tampa artima. Asmeniška. Maža proga prisiminti žmogų, kuris šiandien, net jei pats nežino, turi savo dieną.

Ir tada supranti, jog užtenka vienos žinutės. Vieno sakinio. Kartais tai viskas, ko reikia, kad kažkas pasijustų matomas.

Birželio 2-osios vardadieniai

Šiandien vardadienį švenčia: Erazmas, Marcelinas, Ąžuolas, Auksė ir Eugenijus.

Gal bent vienas vardas sukelia asociaciją. Gal primena konkretų žmogų. Gal tiesiog kažką, ką verta būtų vėl prisiminti – arba pasveikinti.

Erazmas – vardas, kurio šaknys siekia senąją Graikiją. Jis reiškia „mylimas“. Ir nors retas, šis vardas kalba apie tai, ko norime visi – būti branginami.

Marcelinas – vardas, turintis romėnišką stiprumo krūvį. Tai vardas „mažojo kario“, žmogaus, kuris tyliai kovoja už tai, kas jam svarbu.

Ąžuolas – galingas, lietuviškas, gilias šaknis turintis vardas. Tai tvirtumas, ištikimybė, stovėjimas vietoje net tada, kai aplink siaučia audros. Kaip medis, kaip žmogus, kurio negalima palaužti.

Auksė – šiltas ir šviesus vardas, kuris tarsi spinduliuoja iš vidaus. Tai vardas, kuris skamba kaip pažadas – kad gerumas ir jautrumas dar turi vertę.

Eugenijus – senas, bet neišblėsęs. Jis kilęs iš graikų kalbos ir reiškia „kilnus“, „gerai gimęs“. Tačiau tikroji kilmė – tai, ką žmogus daro, kaip kalba, kaip jaučia. Eugenijus – tai vardas apie pagarbą ir laikyseną.

Pasveikinti – tai priminti, kad žmogus svarbus

Šiandien ne valstybinė šventė. Bet tai netrukdo jai būti prasminga. Jei pažįsti Auksę – parašyk. Jei kažkada turėjai bendraklasį vardu Ąžuolas – gal verta tiesiog paklausti, kaip sekasi? O jei tavo senelis ar dėdė buvo Eugenijus – šiandien gera proga prisiminti ir jį.

Vardadienis – tai ne tik įrašas kalendoriuje. Tai mažas priminimas, kad už kiekvieno vardo slepiasi žmogus. O už kiekvieno pasveikinimo – ryšys. Ir net jei to žmogaus jau seniai nematei, tavo viena žinutė gali jam priminti, kad vis dar egzistuoja ryšiai, kurie nedingsta. Net jei kartais juos pridengia laikas.