Nuo Varėnos iki Druskininkų: žygis „Čiurlionis jungia“ kviečia eiti didžiojo menininko vaikystės kelionės taku

Menotyrininkė, žygio idėjos autorė Aušra Česnulevičienė pasakoja, kad du lopšiai – gimtasis Varėnoje ir kūrybos Druskininkuose – visam laikui išliko esminiai biografijos taškai žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko gyvenime. 

Mintis apie žygį užsimezgė dar 2016 metais: „Simboliška, kad idėja eiti bei taip sujungti du Čiurlionio gyvenimo lopšius – gimtąjį ir kūrybinį – kilo vieno gražaus vakaro M. K. Čiurlionio namuose–muziejuje metu. Eiti ir sujungti – viskas prasidėjo nuo šių žodžių“.

Jau tada žygio idėja išaugo į visuomenininkų iniciatyvą „Misija – Čiurlionio kelias“, skirtą medžio skulptūrų ir stogastulpių ansamblio tarp Druskininkų ir Senosios Varėnos, sukurto minint šimtąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, išsaugojimui. Švenčiant 150-ąsias gimimo metines, žygio idėja galiausiai subrendo ir pakvies tikrai bendrystei – žygio organizatoriai kviečia ne tik pėsčiųjų žygių entuziastus, bet ir kiekvieną norintį pažinti Čiurlionį.

Žygio maršrutą sukūrė Vilniaus universiteto Žygeivių klubas

Žygis „Čurlionis jungia“ truks tris dienas: prasidės prie paminklo M. K. Čiurlioniui prie Senosios Varėnos bažnyčios ir finišuos prie Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios. Maršrutą kūrusio Vilniaus universiteto Žygeivių klubo atstovo Jovaro Zigmanto teigimu, M. K. Čiurlionis žygeiviams artimas savo santykiu su gamta: „Žygeiviai mėgsta ištrūkti iš miesto, semtis įkvėpimo iš gamtos, dainuoti dainas. Džiaugiuosi, kad kuriant žygio maršrutą pavyko ne tik išlaikyti pagrindinę žygio koncepciją – Čiurlionio pirmosios kelionės atkartojimą – bet ir įtraukti įvairius lankytinus objektus, nuostabius Dzūkijos kaimus ir miestelius“, – pasakoja Jovaras.

Patyrimas, vedantis į Čiurlionio pasaulį: nuo folkloro dainų Zervynose iki Čiurlionio tekstų ir muzikos interpretacijų Ratnyčioje

Kompozitoriaus proanūkis, pianistas Rokas Zubovas, pabrėžia žygio patyriminės pusės svarbą ir teigia, kad ji suartins dalyvius su didžiuoju menininku: „Čiurlionio ryšys su gamta buvo ypatingas: žinome iš jo bičiulių atsiminimų, kad jis atskirdavo paukščių balsus, medžių lapijos šlamesius. Eidami Čiurlionio keliu, žmonės turės progą pamatyti mišką, pajusti kvapus, saulės žaismus, debesis – tuos dalykus, kuriuos ir Čiurlionis matė bei girdėjo.“

Dienomis bus žygiuojama, o vakarais „Čiurlionis jungia“ kvies į kultūrines programas. Jų renginiai atviri visiems – dalyvauti gali ne tik žygio dalyviai. Pirmasis vakaras Zervynų kaime skiriamas pirmajai Lietuvos etnomuzikologei, „Dainų Mamai“, profesorei Jadvygai Čiurlionytei. Savo prisiminimais apie baigiamojo darbo vadovę, įkvėpusią tyrinėti lietuvių liaudies dainas, dalinsis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologas doc. dr. Rimantas Astrauskas, o dainoms sparnus suteiks etninės kultūros puoselėtoja, nematerialiojo kultūros paveldo specialistė, dainininkė dr. Loreta Sungailienė.

Antrojo patyriminio pėsčiųjų žygio „Čiurlionis jungia“ vakaro kultūros programa – misterija „Laiškai Devdorakėliui“ Ratnyčioje, prie Šv. Apaštalo Baltramiejaus bažnyčios. Rokas Zubovas džiaugėsi kultūrinės programos įvairiapusiškumu: „Antrasis vakaras bus praleistas su Čiurlionio tekstais ir improvizacijomis, gimstančiomis iš jo muzikinių kūrinių. Tekstus skaitys Algirdas Kaušpėdas, kuris viename savo straipsnyje teigė, kad Čiurlionio gimimas yra dovana Lietuvai. Tai bus graži dovana visiems, dalyvausiantiems žygyje“, – sako Rokas.

Baigiamajam žygio etapui Druskininkuose rugsėjo 14 d., 13.30 val., druskininkiečiai ir miesto svečiai kviečiami susitikti prie kavinės „Vido malūnas“ (Veisiejų g. 4) ir kartu su kitais žygio dalyviais, Vilniaus universiteto Žygeivių klubu bei Druskininkų visuomenės sveikatos biuru keliauti iki Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios, kur jų lauks sutiktuvės su pyragu ir bendrystę sustiprinsiančia daina.

Kelionės magija – kodėl verta eiti?

Pasak organizatorių, šis žygis išskirtinis – jis jungia kelias savivaldybes ir skirtingas bendruomenes, o kartu yra dedikuotas vienam kūrybingiausių visų laikų lietuvių. Žygio idėjos autorė Aušra Česnulevičienė skatina įsivertinti savo jėgas ir drąsiai prisijungti nebūtinai visam žygiui, o tik kažkuriai dienai ar vakarui. Ji teigia, kad žygis skirsis nuo masinių renginių ir švenčių: „Organizatoriai sukūrė jautrią ir prasmingą programą – tikiu, kad žygis apjungs ypatingus žmones ir kiekvienas iš jo grįš viduje praturtėjęs“.

Jovaras Zigmantas ragina vis dar svarstančius nedvejoti: „Tai ne tik aktyvi veikla gamtoje, bet kartu ir neeilinė proga paminėti Čiurlionį. Be to, vakarinės programos – puikus papildomas akcentas sudalyvauti.“

Kelionė, kuri nesibaigia

„Čiurlionis jungia“ – tai ne tik žygis, bet ir dvasinė kelionė. Viename savo laiškų, M. K. Čiurlionis taip aprašė kelionės magiją: „Kad taip galima būtų gyventi nuolat plačiai pravertomis akimis viskam, kas gražu, ir nepabusti, negrįžti į save. Nebent vien tiktai kelionė apytikriai teikia tokį gyvenimą“. 

Rokas Zubovas priduria, kad kiekvieno kelionė pas Čiurlionį yra asmeninė, o Čiurlionis kiekvienam kalba savaip: „Kaip neišsemiama kiekvieno mūsų gyvenimo kelionė, taip ir susitikimai su Čiurlioniu kiekviena kartą dovanoja naujus atradimus ir stebuklus. Kelionė begalinė, o Čiurlionis – iki galo nepažintas, kol mes patys augame ir keliaujame“, – sako jis.