Dermatologai įspėja: 4 moksliškai patvirtinti ingredientai, be kurių tavo kosmetika yra tik muilo burbulas

Laimei, daugelis populiarių aktyviųjų ingredientų jau seniai yra detaliai ištirti nepriklausomų mokslininkų. Žinome, kurie iš jų tikrai gali šviesinti pigmentines dėmes, mažinti netobulumus, saugoti nuo fotosenėjimo ir matomai gerinti odos būklę. Būtent į juos verta orientuotis, o ne į skambius šūkius ant pakuočių.

Žemiau – keturi moksliškai patvirtinti ingredientai, kurie iš tiesų veikia ir gali tapti bet kurios odos priežiūros rutinos pagrindu.

Ne gamintojo pažadai, o moksliniai tyrimai

Apžiūrinėjant veido kosmetikos lentynas bet kurioje parduotuvėje, akys raibsta nuo pasirinkimo. Gamintojai varžosi pažadais, puošdami buteliukus ir dėžutes dideliais, viliojančiais užrašais: „atjauninamasis efektas“, „matomai pagerintas odos stangrumas“, „lygesnės raukšlės jau po 2 savaičių“. Prie viso to neretai pridedami ir vadinamieji „tyrimų rezultatai“ – dažniausiai atlikti pačių gamintojų užsakymu, su maža tiriamųjų grupe. Tokie procentai ir skaičiai realios mokslinės vertės beveik neturi ir skirti tik paskatinti pirkti.

Laimei, mokslininkai jau seniai nuodugniai ištyrė daugelį aktyviųjų medžiagų, esančių serumuose ir kremuose. Tyrimai aiškiai parodė, kurie ingredientai iš tikrųjų gali pašviesinti pigmentines dėmes, sumažinti netobulumus, apsaugoti nuo fotosenėjimo ir matomai atjauninti odą. Būtent juos pati renkuosi dėl to, kad jų veiksmingumas ir saugumas yra patvirtinti rimtais tyrimais.

Toliau – keturi patikimi ingredientai, kurie su jūsų oda atliks būtent tai, ko iš jų tikitės. Be eksperimentų su vaistinėse gaminamais tepalais ar abejotinomis „stebuklingomis“ naminėmis kaukėmis.

Keturi moksliškai pagrįsti ingredientai, kuriuos verta turėti savo rutinoje

Dėl apsauginių kremų nuo saulės veiksmingumo abejonių nėra. Tai ne tik kosmetikos priemonė, bet ir reali odos sveikatos apsauga. Epidemiologiniai tyrimai, atlikti, be kita ko, Australijoje, parodė, kad kasdien naudojamas SPF reikšmingai mažina odos vėžio riziką: plokščiųjų ląstelių karcinomos pavojus gali sumažėti net iki 40 procentų, taip pat reikšmingai sumažėja ir melanomos rizika. Tinkamai parinktas SPF filtras saugo nuo UVA ir UVB spindulių, lėtina fotosenėjimą ir padeda išvengti DNR pažeidimų odoje.

Kol atradau labiausiai man tinkantį SPF 50 kremą, išbandžiau ne vieną pakuotę. Dalis jų prastai „sutarė“ su makiažu, kai kurie riebino odą ar palikdavo baltą plėvelę. Nepaisant to, apsaugos nuo saulės nenustojau naudoti niekada – ir žiemą, ir dienomis, kai beveik neišeinu iš namų.

Verta prisiminti, kad žalingi saulės spinduliai patenka ir pro lango stiklą bei sukelia negrįžtamus odos struktūros pokyčius. Todėl SPF turėtų būti naudojamas kasdien, ištisus metus – tai vienas veiksmingiausių būdų pristabdyti priešlaikinį senėjimą.

Retinoidai – tai vitamino A dariniai, laikomi vienomis stipriausiai odos atsinaujinimą skatinančių medžiagų. Dauguma kokybiškų tyrimų skirta retinolui ir jo darinims, tačiau net ir švelnesnės formos turi ryškų poveikį: jos spartina ląstelių atsinaujinimą, skatina kolageno ir elastino sintezę, dėl to mažėja raukšlių gylis, gerėja odos tekstūra ir mažėja polinkis į aknę.

Viename atsitiktinių imčių, kontroliuojamame tyrime skirtingos retinolio koncentracijos veikė panašiai veiksmingai kaip stipresni tretinoino kremai, skirti prižiūrint dermatologui, tačiau sukėlė mažiau sudirginimo.

Retinolį, o pastaruosius kelerius metus ir retinalį, naudoju jau seniai ir galiu nuoširdžiai rekomenduoti. Svarbiausia – įtraukti tokias priemones į rutiną palaipsniui: pradėti nuo viena kartą per savaitę, vėliau pereiti prie naudojimo kas antrą vakarą, jei oda gerai toleruoja. Mano atveju būtent taip pavyko pastebėti ryškiai geresnį odos stangrumą, sušvelnėjusias smulkias raukšleles, subalansuotą riebalų išsiskyrimą ir apskritai geresnę odos būklę.

Niacinamidas – tai lengvai toleruojamas, gerai ištirtas ingredientas, kurio poveikis patvirtintas klinikiniais tyrimais. Jis įsiskverbia į išorinį odos sluoksnį ir:

stiprina odos barjerą, didina atsparumą sudirginimui, reguliuoja riebalų išsiskyrimą, todėl ypač tinka riebiai ir į aknę linkusiai odai, mažina pigmentines dėmes ir gerina bendrą odos atspalvį, slopina uždegiminius procesus.

Klinikiniuose tyrimuose rodyta, kad maždaug 5 proc. niacinamido koncentracija, naudojama 8–12 savaičių, ženkliai pagerina odos tekstūrą, sumažina paraudimus ir išlygina spalvą.

Mano dienos rutinoje jau yra vitaminas C ir SPF, o vakare odą prižiūriu kaitaliodama drėkinimą su retinaliu. Kad neperkraučiau odos aktyviosiomis medžiagomis, niacinamidą pasirinkau ne atskiro serumo, o veido prausiklio sudėtyje – taip oda gauna naudos, bet nereikia papildomo, stipriai koncentruoto sluoksnio.

Hidroksirūgštys – tai gerai ištirti šveičiamieji ingredientai, veikiantys kitaip nei retinoidai ar niacinamidas, bet turintys patikimus klinikinius įrodymus, kad gerina odos išvaizdą.

AHA rūgštys (pavyzdžiui, glikolio, pieno) veikia odos paviršiuje: padeda pašalinti negyvas ląsteles, skaistina, lygina tekstūrą ir suteikia odai švytėjimo.

BHA rūgštis (pavyzdžiui, salicilo) tirpsta riebaluose, todėl giliai veikia poras: ištirpina susikaupusį sebumą, dėl to ypač tinka riebiai, aknės varginamai odai.

Dermatologiniai tyrimai patvirtina, kad tinkamose koncentracijose naudojamos AHA ir BHA rūgštys padeda mažinti aknę, pigmentines dėmes ir pirmuosius senėjimo požymius.

Pati tris kartus per savaitę, vakare po odos nuvalymo, naudoju glikolio rūgštį. Ji švelniai šveičia, suteikia spindesio ir lygina odos paviršių. 2 proc. salicilo rūgštis man puikiai tinka dvejopai: kaip lokali priemonė pavieniams bėrimams ir kaip kartą per savaitę naudojama nakčiai priemonė riebesnei T zonai subalansuoti.

Šiuos keturis ingredientus nesunku pritaikyti bet kuriame amžiuje ir prie įvairių odos tipų – svarbiausia rinktis patikimus gamintojus, laikytis nuoseklumo ir neskubėti: pokyčiai odos būklėje dažniausiai tampa akivaizdūs po keleto savaičių ar mėnesių reguliaraus naudojimo. Ar jau įtraukėte juos į savo rutiną, ar dar tik planuojate pradėti?