Neįtikėtina hipotezė: vėžys gali stabdyti Alzheimerio ligą, teigia nauji tyrimai

Tyrimai su pelėmis parodė, kad navikai gali išskirti baltymą, kuris suaktyvina smegenyse „tvarkymosi“ procesą ir padeda šalinti beta amiloido sankaupas. Beta amiloidas laikomas viena pagrindinių demencijos ir Alzheimerio ligos priežasčių. Rezultatas? Pelės, turėjusios navikų, turėjo mažiau smegenų pažeidimų ir jų smegenys funkcionavo geriau nei tų, kurios sirgo tik Alzheimerio liga.

Kai vėžys „sutvarko“ smegenis

Mokslininkai pelėms persodino žmogaus plaučių, prostatos ir storosios žarnos navikus. Gyvūnams, kurie paprastai senstant kaupia tankias beta amiloido sankaupas smegenyse, šį kartą nebesusiformavo būdingos plokštelės, siejamos su Alzheimerio liga.

Tyrėjai šį efektą susiejo su cistatinu C – baltymu, kurį gamina navikinės ląstelės ir kuris cirkuliuoja kraujyje. Jų nuostabai, šis baltymas gebėjo prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą (kraujo ir smegenų barjerą), o patekęs į smegenis – prisijungti prie mikroskopinių beta amiloido sankaupų ir tarsi „pažymėti“ jas sunaikinimui.

Ten, kur paprastai užsikemša neuronų „atminties kanalai“, mikroglija – smegenų imuninės ląstelės – gavo naujas instrukcijas: valyti viską, kas atrodo įtartina. Cistatinas C aktyvavo mikroglijoje Trem2 receptorių, kuris perjungia šias ląsteles į „kovinį režimą“ ir skatina aktyvų kenksmingų sankaupų šalinimą.

Biologinė pusiausvyra tarp destrukcijos ir apsaugos

Iš pirmo žvilgsnio sunku patikėti, kad vėžys gali kuo nors padėti. Tačiau biologija mėgsta kompromisus ir paradoksus – tai, kas vienoje vietoje daro didžiulę žalą, kitoje gali turėti netikėtą, apsauginį poveikį.

„Čia nesakoma, kad vėžys yra geras. Greičiau tai – šalutinis jo biologijos efektas. Navikinės ląstelės išskiria baltymą, kuris atsitiktinai sustiprina natūralią smegenų valymo sistemą“, aiškina tyrimo autoriai.

Verta prisiminti, kad ryšys tarp Alzheimerio ligos ir vėžio jau seniai kelia epidemiologų susidomėjimą. Statistika rodo, kad Alzheimerio liga sergantys žmonės rečiau suserga vėžiu ir atvirkščiai. Naujas tyrimas leidžia manyti, kad už šios mįslės slypi realus biocheminis apsauginis mechanizmas, o ne vien atsitiktiniai statistiniai sutapimai.

Dar daugiau – šis atradimas atveria galimybę kurti naujus vaistus, galinčius suaktyvinti mikrogliją ir paskatinti ją šalinti beta amiloidą dar prieš jam pradedant ardyti atmintį ir pažintines funkcijas. Tokios terapijos ateityje galėtų padėti sulėtinti arba net užkirsti kelią Alzheimerio ligos vystymuisi, pasinaudojant tuo pačiu principu, kurį dabar netikėtai atskleidė navikinių ląstelių elgsena.