Migdomieji gali padėti nuo Alzheimerio? Naujas tyrimas atskleidė netikėtą poveikį smegenims

2023 m. paskelbtame tyrime nustatyta, kad migdomųjų vaistų vartojimas gali sumažinti toksinių baltymų sankaupų susidarymą smegenų skystoje terpėje, kuri miego metu tarsi „išplauna“ smegenis.

Žmonėms, kurie miego klinikoje dvi naktis vartojo suvoreksantą – dažnai skiriamą nemigos gydymui – buvo užfiksuotas nedidelis dviejų Alzheimeriui būdingų baltymų, amiloido beta ir tau, sumažėjimas. Būtent šie baltymai ligos metu ima kauptis ir sudaro pavojingas sankaupas.

Tyrimas buvo trumpas ir apėmė tik nedidelę grupę sveikų vidutinio amžiaus suaugusiųjų, tačiau Sent Luiso Vašingtono universiteto mokslininkų darbą galima laikyti įdomiu ryšio tarp miego ir molekulinių Alzheimerio žymenų pavyzdžiu.

Miego sutrikimai gali būti ankstyvas Alzheimerio ligos įspėjamasis požymis, pasireiškiantis dar prieš aiškesnius simptomus, tokius kaip atminties susilpnėjimas ar kognityviniai sutrikimai.

Kol pasireiškia pirmieji aiškūs ligos požymiai, nenormalaus amiloido beta kiekis smegenyse paprastai jau būna pasiekęs beveik aukščiausią tašką. Jis ima kauptis, sudarydamas plokšteles, kurios „užkemša“ nervines ląsteles.

Mokslininkai mano, kad vienas iš galimų būdų atitolinti Alzheimerio ligą yra skatinti kokybišką miegą. Miego metu smegenys aktyviau pašalina susikaupusius baltymus ir kitus dienos eigoje susidariusius medžiagų apykaitos „šalutinius produktus“.

Nors migdomieji gali padėti šiuo požiūriu, neurologas Brendanas Lucey iš Vašingtono universiteto Miego medicinos centro pabrėžia, jog būtų per anksti žmonėms, bijantiems susirgti Alzheimerio liga, tai vertinti kaip pagrindą kasnakt vartoti suvoreksantą.

Tyrimas truko vos dvi naktis ir jame dalyvavo 38 vidutinio amžiaus žmonės, kurie neturėjo jokių kognityvinių sutrikimų ar miego problemų.

Ilgalaikis migdomųjų vartojimas taip pat nėra gera išeitis tiems, kuriems trūksta miego, nes šie vaistai gali sukelti priklausomybę. Be to, jie neretai skatina paviršutiniškesnį miegą, o ne giliąsias miego fazes.

Ankstesni Brendano Lucey ir jo kolegų tyrimai parodė, kad prastesnė lėtojo (gilaus) miego kokybė susijusi su padidėjusiu tau raizginių ir amiloido beta kiekiu. Dėl to naujame tyrime mokslininkai siekė išsiaiškinti, ar pagerintas miegas, padedant migdomiesiems, gali sumažinti tau ir amiloido beta kiekius smegenų skystyje, kuris gaubia smegenis ir nugaros smegenis. Ankstesni darbai parodė, kad net viena naktis sutrikusio miego gali padidinti amiloido beta koncentraciją.

Į tyrimą įtraukti 45–65 metų savanoriai. Jiems buvo duodama viena iš dviejų suvoreksanto dozių arba placebas, praėjus maždaug valandai po to, kai mokslininkai atliko pirmąjį smegenų skysčio mėginio paėmimą.

Vėliau mėginiai buvo imami kas dvi valandas 36 valandų laikotarpiu – tyrimo dalyviams miegant ir kitą dieną bei naktį, taip stebint baltymų koncentracijos pokyčius.

Nors miego kokybė tarp grupių nesiskyrė, nustatyta, kad įprastinė nemigos gydymui skiriama suvoreksanto dozė sumažino amiloido beta koncentraciją 10–20 procentų, palyginti su placebo grupe.

Didesnė suvoreksanto dozė taip pat trumpam sumažino hiperfosforilinto tau – pakitusios tau baltymo formos, siejamos su tau raizginių susidarymu ir nervinių ląstelių žūtimi – kiekį. Vis dėlto šis poveikis pasireiškė ne visoms tau formoms, o praėjus 24 valandoms po vaisto pavartojimo, tau koncentracija vėl sugrįžo į ankstesnį lygį.

Pasak Lucey, jei pavyktų sumažinti tau fosforilinimą, teoriškai turėtų sumažėti raizginių formavimasis ir neuronų žūtis. Jis viliasi, kad būsimi, ilgesnį laiką trunkantys tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis leis įvertinti, ar ilgalaikis migdomųjų vartojimas gali turėti pastovesnį poveikį baltymų kiekiams, kartu atidžiai stebint galimus šių vaistų šalutinius poveikius.

Žinoma, visa tai remiasi dabartiniu mūsų supratimu apie Alzheimerio ligos priežastis. Šiuo metu dominuojanti teorija teigia, kad pagrindinį ligos procesą lemia nenormalių baltymų sankaupos smegenyse. Tačiau ši hipotezė vis dažniau kritikuojama: dešimtmečius trukusios pastangos mažinti amiloido kiekį kol kas nesukūrė nei vieno iš tiesų veiksmingo vaisto, galinčio patikimai sustabdyti ar sulėtinti ligos eigą. Dėl to vis daugiau mokslininkų ieško naujų modelių, kaip Alzheimerio liga gali vystytis.

Taigi, nors migdomieji kai kuriems žmonėms gali padėti geriau išsimiegoti, kol kas nėra aiškų įrodymų, kad juos būtų galima laikyti patikima priemone Alzheimerio ligai išvengti. Toks požiūris vis dar pernelyg priklauso nuo hipotezės, kuri jau laikoma gana trapia.

Vis dėlto daugėja duomenų, rodančių glaudų ryšį tarp miego sutrikimų ir Alzheimerio ligos, kuriai šiuo metu nėra veiksmingo gydymo. Pasak Lucey, bet kuriame amžiuje verta gerinti savo miego higieną ir kreiptis pagalbos dėl tokių sutrikimų kaip miego apnėja – tai racionalus būdas rūpintis bendra smegenų sveikata.

Jis viliasi, kad ateityje bus sukurta vaistų, kurie išnaudos šį ryšį tarp miego ir Alzheimerio ligos ir padės užkirsti kelią kognityviniam nuosmukiui, tačiau pripažįsta, kad iki to dar reikia nueiti ilgą kelią.