Jei pabudate su šiais simptomais, gydytojai perspėja: tai gali būti susiję su demencijos rizika

Australijos mokslininkai nustatė, kad viena pagrindinių prastėjančios atminties ir Alzheimerio ligos vystymosi priežasčių gali būti smegenų „deguonies badas“ miego metu.

Pasak tyrimo autorės profesorės Elizabeth Colson, paprastas miego trūkumas dažniausiai sukelia tik laikiną smegenų nuovargį. Tačiau jei dėl kvėpavimo sutrikimų smegenys nuolat negauna pakankamai deguonies, tai gali paskatinti negrįžtamus pakitimus, būdingus demencijai.

Mokslininkai toliau tiria, kaip tiksliai deguonies stoka (hipoksija) veikia kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Profesorės Colson teigimu, maždaug 50 % vyresnio amžiaus žmonių serga obstrukcine miego apnėja – būkle, kai miego metu dėl viršutinių kvėpavimo takų susiaurėjimo ar užkritimo periodiškai sustoja kvėpavimas.

Jungtinėje Karalystėje su šia problema gyvena iki 10 milijonų suaugusiųjų, tačiau oficialiai diagnozė nustatyta tik apie 700 tūkst. žmonių. Be to, beveik keturi milijonai jau patiria ryškius simptomus, pavyzdžiui, nuolatinį mieguistumą dieną.

Dažniausi miego apnėjos požymiai – dažnas garsus knarkimas, dusulys naktį bei tylos pauzės kvėpuojant, trunkančios nuo kelių sekundžių iki kelių minučių.

Vis dėlto ryškiausi signalai apie rimtesnį sveikatos sutrikimą gali pasireikšti būtent pabudus ryte. Įspėjamieji simptomai: pabundate su labai skausminga arba stipriai išsausėjusia gerkle, jaučiate dažnus rytinius galvos skausmus, pabudę patiriate galvos svaigimą.

Didžiosios Britanijos nacionalinė sveikatos tarnyba miego apnėją apibūdina kaip būklę, kai miego metu kvėpavimas periodiškai sustoja ir vėl atsistato. Nors pavieniai epizodai dažniausiai nėra pavojingi, negydoma miego apnėja ilgainiui gali sukelti rimtų komplikacijų.

Profesorė Colson pabrėžia, kad miego apnėja toli gražu ne visada reiškia demenciją. Kai kurių pacientų būklė žymiai pagerėjo, o atmintis sustiprėjo, pradėjus tinkamai gydyti miego sutrikimus.

Be neigiamo poveikio smegenims, miego apnėja kenkia ir širdžiai bei kraujagyslėms. Dėl nuolat pasikartojančių kvėpavimo sustojimų kraujyje staigiai krinta deguonies kiekis, kyla kraujospūdis. Tai gerokai padidina insulto ir širdies ligų riziką.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tam tikri asmenybės pokyčiai ir nuolatinis nerimas gali būti specifinių demencijos formų simptomai. Ankstyvose stadijose demencijos požymiai dažnai būna labai nežymūs ir gali būti lengvai supainioti su kitomis ligomis arba paprastu nuovargiu.