Prie –4 °C daugelis daro vieną klaidą, kurios pasekmės gali būti mirtinos: ar ją kartojate?

Atšalus orams, ypač esant dideliems šalčiams, staigiai padidėja rizika patirti bendrą kūno atšalimą arba nušalimus.

Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad esant žemesnei nei –4 °C temperatūrai, organizmas gali atšalti, jei žmogus sušlampa, gausiai prakaituoja arba ilgai būna lauke pučiant šaltam vėjui.

Kai kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C, sulėtėja širdies, smegenų ir plaučių veikla, o nesuteikus laiku pagalbos tai gali tapti mirtinai pavojinga būkle.

Pagrindiniai veiksniai, didinantys bendrojo atšalimo riziką, yra didelė oro drėgmė, šaltas vėjas, šlapni ar per ankšti drabužiai ir avalynė. Taip pat pavojinga ilgai išbūti nejudant – lėtėja kraujotaka ir šiluma greičiau prarandama.

Specialistai pabrėžia, kad norint išvengti atšalimo, svarbu išlikti fiziškai aktyviems, tačiau neperkaisti ir neleisti kūnui gausiai prakaituoti.

Naudinga gerti šiltus gėrimus – vandenį ar arbatą, kad būtų išvengta organizmo skysčių netekimo, taip pat laikytis visavertės, pakankamai kaloringos mitybos.

Nuo alkoholio žiemą vertėtų susilaikyti: jis sukuria klaidingą šilumos pojūtį ir paskatina dar greitesnį kūno šilumos praradimą.

Bendrojo kūno atšalimo požymiai

Pirmieji bendrojo atšalimo požymiai yra drebulys, išblyškusi ir šalta oda, sulėtėjęs kvėpavimas, neaiški kalba, silpnas pulsas ir sutrikusi judesių koordinacija.

Vėliau gali pasireikšti mieguistumas, sąmonės susimaišymas ar net jos netekimas.

Tokiu atveju būtina kuo skubiau nukentėjusįjį perkelti į šiltą patalpą, apsaugoti nuo vėjo, pakloti po juo sausą antklodę ar kitą šiltą pagrindą ir nuvilkti šlapius drabužius.

Šiuo metu prognozuojama, kad šalyje tęsis antroji stiprių šalčių banga, o naktimis temperatūra vietomis gali nukristi net iki –30 °C. Tokios sąlygos išlieka pavojingos sveikatai, todėl būtina imtis visų atsargumo priemonių, riboti buvimą lauke ir atidžiai stebėti savo bei artimųjų savijautą.