Dienos miegas gali ir padėti, ir rimtai pakenkti: patikrinkite, kuriai grupei priklausote

Tam tikroms žmonių grupėms dienos miegas beveik būtinas – jis padeda kūnui atsigauti ir saugo nuo pervargimo. Ypač tai aktualu tiems, kurie dirba intensyvų protinį ar fizinį darbą, gyvena pagal nereguliarų grafiką ar patiria daug streso.

Žmonės, kenčiantys nuo lėtinio nuovargio, nuolatinės įtampos ar padidėjusio nervinio jautrumo, dažnai jaučia aiškų palengvėjimą po maždaug 20–25 minučių trukmės poilsio. Trumpas miegas dieną padeda subalansuoti hormonų sistemą, sumažina streso hormono kortizolio kiekį ir palankiai veikia širdies bei kraujagyslių veiklą.

Didesnis poreikis pamiegoti dieną būdingas ir paaugliams bei vyresnio amžiaus žmonėms. Paauglių organizmui sunku išlaikyti pastovų energijos lygį visą dieną, nes smegenys intensyviai vystosi, o krūviai (mokykla, papildoma veikla) dažnai yra dideli. Tokiu atveju trumpas miegas nėra tinginystė, o natūrali organizmo reakcija į apkrovą.

Vyresnio amžiaus žmonės neretai anksti pabunda ir miega ne taip giliai naktį. Dienos snaudulys jiems padeda kompensuoti prarastas miego valandas, sumažinti nuovargį ir nervinę įtampą. Svarbiausia – kad toks miegas būtų trumpas ir ne per vėlyvas, kad nesutriktų nakties poilsis.

Kam geriau vengti miego dieną?

Nors dienos miegas gali būti labai naudingas, jis tinka ne visiems. Psichologai ir miego specialistai pabrėžia, kad žmonėms, linkusiems į nemigą, turintiems išbalansuotą paros režimą ar dažnai pabundanantiems naktį, geriau atsisakyti net trumpo miego dieną.

Priežastis paprasta: jeigu organizmas gauna dalį reikiamo miego dieną, vakare natūralus mieguistumas sumažėja ir užmigti darosi gerokai sunkiau. Taip susidaro užburtas ratas – naktį žmogus neišsimiega, todėl dieną snaudžia, o dėl to ir toliau blogai miega naktimis.

Dienos miegas taip pat nėra pageidautinas tiems, kurie po pietų snaudulio jaučiasi „sunkūs“, mieguisti ir ilgai negali atsigauti – praranda darbingumą, pasidaro vangūs. Tai gali būti požymis, kad trumpas poilsis įsikūnija į gilesnę miego fazę, iš kurios pabusti sunkiau, o organizmo biologinis laikrodis ima strigti.

Ypatingo atsargumo reikia žmonėms, turintiems skydliaukės sutrikimų, linkusiems į depresines būsenas ar žemą kraujospūdį. Jiems dienos miegas kartais ne palengvina, o paaštrina simptomus: išryškėja silpnumas, apatija, sustiprėja nuotaikos svyravimai.

Kaip teisingai suplanuoti dienos miegą, kad jis būtų naudingas?

Jei jaučiate, kad dienos miegas jums tinka ir po jo iš tikrųjų lengviau funkcionuoti, svarbu laikytis kelių paprastų taisyklių.

Geriausias metas trumpam poilsiui – tarp 13.00 ir 15.00 valandos. Būtent tada natūraliai krenta energijos lygis, organizmas lengviau pereina į snaudulio būseną, o trumpas miegas mažiausiai rizikuoja sutrikdyti naktinį poilsį.

Trukmė – kritiškai svarbi. Optimalus dienos miegas turėtų trukti 20–30 minučių. Ilgesnis miegas leidžia organizmui pereiti į gilesnes miego stadijas, iš kurių pabusti sunkiau, o po atsikėlimo galima jaustis apsnūdusiam, „apdujusiam“ ir net su galvos skausmu.

Ne mažiau svarbios sąlygos, kuriomis miegate. Patartina: pritemdyti patalpą ar bent apsaugoti akis nuo tiesioginės šviesos, pašalinti triukšmo ir išmaniųjų įrenginių trikdžius, užtikrinti patogią kūno padėtį (geriau atsigulti, o ne miegoti sėdint), palaikyti vėsesnę, bet ne per šaltą temperatūrą.

Po prabudimo rekomenduojama lengvai pajudėti: padaryti kelis tempimo pratimus, trumpai pasivaikščioti, išgerti stiklinę vandens. Tai padeda greičiau „įjungti“ organizmą ir grįžti į darbinį ritmą. Toks trumpas ir taisyklingai suplanuotas dienos poilsis leidžia atgauti jėgas, bet nepakenkia nakties miegui ir bendrai sveikatai.