2000 metais gimusi karta susiduria su problema, kurios ankstesnės kartos beveik nežinojo

Kanados medikų tyrimas parodė, kad po 2000 metų gimusiems jaunuoliams psichozės diagnozuojamos gerokai dažniau nei ankstesnėms kartoms. Nustatyta, kad tarp 2000–2004 m. Kanadoje gimusių žmonių psichozinių sutrikimų, tarp jų ir šizofrenijos, nustatymo dažnis yra maždaug 70 % didesnis nei tarp 1975–1979 m. gimusiųjų. Be to, naujosiose kartose šie sutrikimai nustatomi jaunesniame amžiuje.

Mokslininkai sieja šį augimą ne vien su patobulėjusia diagnostika. Tarp svarbių veiksnių minimos dažnėjančios socialinės ir ekonominės krizės, didinantis visuomeninį ir finansinį spaudimą jauniems žmonėms, taip pat augantis narkotinių medžiagų vartojimas.

Kaip buvo tiriamas psichozių paplitimas Kanadoje?

Tyrime buvo išanalizuoti daugiau kaip 12 milijonų kanadiečių, gimusių 1960–2009 m., duomenys. Iš jų beveik 153 tūkst. buvo diagnozuoti psichotiniai sutrikimai, įskaitant šizofreniją, isterinius, pogimdylinius ir kliedesinius psichozių tipus.

Analizė parodė, kad 1997–2023 m. laikotarpiu kasmet naujų psichozės atvejų tarp 14–20 metų jaunimo padaugėjo 60 %. Tuo pat metu vyresnėse amžiaus grupėse naujų diagnozių skaičius išliko stabilus arba net mažėjo.

Jau tarp 1990–1994 m. gimusių asmenų tikimybė iki 30 metų sulaukti psichozės diagnozės buvo daugiau kaip trečdaliu didesnė, palyginti su tais, kurie gimė 1975–1979 m.

Dar ryškesnis kontrastas išryškėjo 2000–2004 m. gimusiųjų grupėje: iki 20 metų amžiaus psichozinių sutrikimų diagnozavimo dažnumas šioje kartoje buvo net 104 % didesnis nei vyresnės kartos bendraamžių. Nors diagnostikos tobulėjimas laikomas vienu iš veiksnių, tyrėjai pabrėžia, kad lemiamą įtaką greičiausiai daro pasikeitusios socialinės ir ekonominės sąlygos.

Kas gali lemti psichozių augimą ir kaip to siekiama išvengti?

Tikslūs psichozių dažnėjimo priežasčių mechanizmai dar nenustatyti, tačiau mokslininkai išskiria kelias galimas kryptis. Viena jų – ilgalaikis streso lygio augimas, susijęs su ekonominiu nestabilumu, ateities neužtikrintumu, konkurenciniu spaudimu ir socialinių tinklų įtaka. Kita kryptis – psichoaktyvių medžiagų vartojimo plitimas, ypač paauglių ir jaunų suaugusiųjų tarpe.

Siekdami geriau suprasti psichozių kilmę ir simptomus, mokslininkai aktyviai naudoja eksperimentinius gyvūnų modelius. Pavyzdžiui, laboratorinės pelės taikomos tiriant mechanizmus, lemiančius haliucinacijas – vieną dažniausių psichozės simptomų.

Be to, žmonių, sergančių psichoziniais sutrikimais, kraujyje aptikta didesnė Bartonella genties bakterijų koncentracija nei sveikų tiriamųjų. Kol kas neaišku, ar šios bakterijos tiesiogiai sukelia psichozes, ar tik sustiprina jų simptomus, tačiau šie duomenys atveria naujas tyrimų kryptis.

Dar vienas svarbus atradimas susijęs su klausos haliucinacijomis: nustatyta, kad daliai pacientų jos kyla dėl to, jog nuosavas vidinis balsas yra klaidingai suvokiamas kaip išorinis. Viena iš siūlomų terapijos krypčių – virtualių avatarų naudojimas. Tokie avatarai padeda pacientams „įsikūnyti“ į balsą, kurį jie girdi, ir geriau jį atpažinti bei kontroliuoti, taip potencialiai mažinant haliucinacijų keliamą įtampą.

Jaunimo psichinė sveikata blogėja visame Vakarų pasaulyje

Kanados tyrimo rezultatus papildo ir kitų šalių duomenys. DARTMOUTH koledžo mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 10 milijonų žmonių iš JAV ir Jungtinės Karalystės duomenis ir nustatė, kad vadinamasis „vidutinio amžiaus krizės“ pikas apie 47-uosius gyvenimo metus nebėra toks ryškus kaip anksčiau. Vietoje to labiausiai prastėjanti psichinė sveikata šiandien būdinga jauniems žmonėms.

Tyrėjų teigimu, pagrindinės naujos psichologinės krizės priežastys yra ekonominis nestabilumas po 2008 m. recesijos, COVID-19 pandemijos padariniai ir griaunanti socialinių tinklų įtaka savivertei, socialiniams ryšiams ir nuolatiniam lyginimuisi su kitais.

Šie duomenys rodo, kad psichikos sutrikimų augimas tarp jaunimo nėra tik medicininė problema. Tai platesnė socialinė ir kultūrinė krizė, kuri reikalauja kompleksinių sprendimų – nuo geresnės ankstyvosios diagnostikos ir psichologinės pagalbos prieinamumo iki atsakingesnės socialinių tinklų, švietimo ir jaunimo politikos.