93 proc. efektyvumas: nauja procedūra gali visiškai pakeisti miego apnėjos gydymą pasaulyje

Naujas požiūris, aprašytas Flinderso universiteto (Australija) mokslininkų tyrime, remiasi jau taikomu metodu – hipoglosinio nervo stimuliacija (HNS). Hipoglosinis nervas valdo liežuvį, o HNS naudoja elektrinius impulsus, kad neleistų liežuviui užblokuoti kvėpavimo takų.

Šiuo metu HNS taikymas reikalauja operacijos ir gana didelio implanto – tai invazyvi ir daug laiko reikalaujanti procedūra, be to, ji netinka visiems pacientams. Tyrėjai nusprendė išbandyti mažesnį elektrodą, kurį būtų lengviau įstatyti ir valdyti.

Rezultatas – teigiamas. Trumpų, kelių kvėpavimo ciklų trukmės stimuliacijos bandymų metu naujasis HNS elektrodas veiksmingai atvėrė kvėpavimo takus 13 iš 14 tirtų pacientų – tai sudaro 93 procentų sėkmės rodiklį. Kai kuriais atvejais jis buvo veiksmingas net tada, kai kvėpavimas buvo visiškai sustojęs. Pirmosios išvados rodo, kad tai gali būti reikšmingas HNS metodo patobulinimas.

„Tai 90 minučių trunkanti procedūra, atliekama ultragarsinio vaizdinimo kontrolėje, sukelianti minimalų diskomfortą“, – aiškina otorinolaringologas Simonas Carney iš Flinderso universiteto.

„Svarbiausia, kad mums pavyko atverti kvėpavimo takus pacientams, kurie anksčiau buvo laikomi netinkamais HNS gydymui.“

Nors šį metodą dar reikia toliau tobulinti ir tirti, kol jis bus plačiau taikomas, ilgainiui jis gali tapti HNS gydymo galimybe, kuri būtų įdiegiama trumpos procedūros metu klinikoje, o ne atliekant sudėtingesnę ir labiau invazyvią operaciją ligoninėje su visomis su chirurgija susijusiomis rizikomis.

Tai reikštų, kad naujo tipo HNS taptų prieinamas didesniam skaičiui obstrukcine miego apnėja (OMA) sergančių pacientų. Tinkami pacientai galėtų būti priimami ir gydomi greičiau, o jų sveikimo laikas būtų trumpesnis nei po chirurginės intervencijos.

Šiuo metu HNS yra pakankamai efektyvus metodas, tačiau ne visais atvejais, o naujoji versija, pasak tyrėjų, galėtų būti individualiai pritaikoma konkrečiam pacientui. Dėl mažesnio invazyvumo procedūrą būtų lengviau koreguoti ir optimizuoti.

Vis dėlto HNS nėra pirmo pasirinkimo gydymas OMA atvejais: auksiniu standartu laikomas nuolatinio teigiamo slėgio kvėpavimo takuose metodas (angl. Continuous Positive Airway Pressure, CPAP). Bendrai vertinant, jis paprastai duoda geresnius rezultatus nei HNS, tačiau reikalauja, kad pacientas miegodamas dėvėtų kaukę, palaikančią atvirus kvėpavimo takus.

Nors CPAP yra labai veiksmingas, pati sistema yra gana nepatogi, ir tik maždaug pusė pacientų ilgainiui sugeba šį gydymą pakęsti ir jo laikytis. Tokiais atvejais į pagalbą ateina HNS bei naujoji, patobulinta šio metodo versija, kurią išbandė mokslininkai.

„Šis požiūris gali sutrumpinti sveikimo laiką ir sumažinti išlaidas, kartu pagerinant sėkmės rodiklius tiems, kurie negali pakęsti įprastinių gydymo metodų“, – teigia fiziologė ir pagrindinė tyrimo autorė Amal Osman iš Flinderso universiteto.

Tyrėjų komanda nurodo, kad kitas jų žingsnis – toliau plėtoti šį metodą taip, kad jis būtų saugus ir praktiškas ilgalaikiam taikymui, taip pat integruoti jį su dėvimomis technologijomis. Teoriškai būtų galima stimuliuoti ir kitus nervus bei raumenis, taip dar labiau pagerinant oro pratekėjimą.

Reikia pažymėti, kad tyrimas buvo atliktas miego laboratorijoje, dalyvaujant palyginti nedidelei OMA sergančių žmonių grupei. Pradiniai rezultatai labai viltingi, tačiau metodą dar būtina išmėginti su didesniu pacientų skaičiumi ir natūraliose sąlygose.

Akivaizdu, kad OMA gydymo galimybių labai reikia. Ši būklė rimtai trikdo miegą – itin svarbų fizinei ir psichinei sveikatai – ir yra siejama su padidėjusia širdies ir kraujagyslių ligų bei demencijos rizika.

Nepriklausomai nuo to, ar kalbame apie kognityvinių sutrikimų rizikos mažinimą OMA sergantiems žmonėms, ar tiesiog apie tai, kad jie dieną jaustųsi mažiau pavargę, patobulinti gydymo metodai gali kardinaliai pakeisti pacientų gyvenimą. Ši nauja HNS metodo interpretacija duoda itin daug žadančių rezultatų.

„Mūsų tikslas – suteikti pacientams daugiau pasirinkimų ir geresnius gydymo rezultatus“, – pabrėžia Flinderso universiteto mokslininkas Danny Eckert.

„Šis tyrimas rodo, kad, pasitelkus inovacijas ir tinkamus įrankius, miego apnėjos gydymas gali tapti prieinamesnis, patogesnis, labiau pritaikytas individualiems poreikiams ir efektyvesnis.“