Mokslininkai perspėja: išmanieji telefonai keičia kūną, sveikatą ir santykius

Įsivaizduokite beveik apokaliptinį vaizdą: žmonės metro žiūri ne į ekranus, o vieni kitiems į akis, o vakarieniaujančios poros kalbasi tarpusavyje, o ne spaudo „patinka“ svetimiems kačiukams socialiniuose tinkluose. Tai – ne naujas „Juodojo veidrodžio“ serijos scenarijus ir ne „Matricos“ sutrikimas. Vasario 6-ąją žmonija turi oficialią progą išjungti savo išmaniuosius telefonus ir prisiminti, kaip atrodo tikras pasaulis be filtrų ir įkyrių pranešimų.

Pasaulinę atsisakymo nuo mobiliojo telefono dieną dar 2001 metais inicijavo pirmojo romano apie mobilųjį telefoną autorius, prancūzų rašytojas Phil Marso. Jis siekė atkreipti visuomenės dėmesį į augančią priklausomybę nuo elektroninių įrenginių ir pasiūlyti žmonėms bent 24 valandoms pasidaryti „skaitmeninį detoksą“ bei sąmoningai įvertinti savo įpročius.

„Teksto kaklo“ epidemija ir psichikos sutrikimai

Šiuolaikiniai medicininiai tyrimai, atlikti 2025–2026 metais, patvirtina, kad pernelyg intensyvus išmaniųjų telefonų naudojimas daro rimtą žalą fizinei sveikatai, ypač vaikams ir paaugliams. Gydytojai fiksuoja staigų vadinamojo „teksto kaklo“ atvejų šuolį – tai būklė, kai nuolat palenkta galva žiūrint į ekraną sukelia kaklo, pečių ir stuburo skausmus bei laikysenos sutrikimus. Taip pat vis dažniau diagnozuojamas nutukimas tarp jaunuolių, kurie pirmąjį telefoną gavo dar nesulaukę 12 metų.

Naujausi duomenys rodo, kad ankstyvas priėjimas prie išmaniųjų įrenginių yra susijęs su didesne depresijos ir miego sutrikimų rizika suaugus. Mokslininkai pabrėžia, jog mėlyna ekranų šviesa griauna natūralius cirkadinius ritmus, o nuolatinis buvimas socialiniuose tinkluose skatina lėtinį nerimą ir socialinės izoliacijos jausmą, net jei žmogus yra fiziškai apsuptas kitų.

Fabbingas griauna santykius, o ateitis – už implantų ir sąsajų su smegenimis

Psichologai vis dažniau kalba apie „fabbingą“ (angl. phubbing) – įprotį ignoruoti gyvą pašnekovą ir vietoje to tikrinti naujienų srautą telefone. Naujausi apklausų duomenys rodo, kad tokia elgsena tampa viena iš pagrindinių konfliktų priežasčių porose ir prisideda prie bendro empatijos lygio mažėjimo visuomenėje. Žmogus, negalintis atsitraukti nuo telefono, paverčia bendravimą su artimaisiais formaliu frazių apsikeitimu, o tai ilgainiui kelia vis didesnį nusivylimą ir įtampą santykiuose.

Tuo pat metu futurologai prognozuoja, kad dabartinė išmaniųjų telefonų era artėja prie pabaigos. Manoma, kad netolimoje ateityje telefonus tokia forma, kokią žinome dabar, pakeis dar labiau su žmogaus kūnu ir pojūčiais susijusios technologijos, ištrinančios ribą tarp biologijos ir skaitmeninio pasaulio.

Ekspertai numato, kad jau artimiausiais metais pereisime prie išmaniųjų akinių ir įvairių neurointerfeisų – smegenų ir kompiuterio sąsajų, kurios dar labiau susies fizinę ir skaitmeninę tikroves. Tai reikštų, kad būsime „prisijungę“ beveik nuolat, o informacija ir pranešimai mus pasieks tiesiogiai per naujos kartos įrenginius.

Technologijų kūrėjai taip pat vis aktyviau išnaudoja dirbtinio intelekto galimybes, siekdami padaryti išmaniuosius telefonus saugesnius. Jau kuriamos funkcijos, tokios kaip „Live Threat Detection“, kurios remiasi įrenginyje veikiančiomis dirbtinio intelekto modelių sistemomis ir realiu laiku analizuoja galimai kenksmingas programėles ar įtartiną veiklą, kad apsaugotų vartotoją nuo grėsmių.

Vis dėlto net ir pažangiausios apsaugos nuo virusų ar sukčių neišsprendžia esminės problemos – mūsų priklausomybės nuo ekranų. Todėl bent viena diena per metus, skirta sąmoningam atsisakymui nuo išmaniojo telefono, gali tapti proga įsiklausyti į save, sustiprinti ryšį su artimaisiais ir prisiminti, kad tikrasis gyvenimas vyksta už ekrano ribų.