5 pavojingi vaistų mitai, kuriais vis dar tikite: gydytojai perspėja apie skaudžias pasekmes

Antibiotikai veiksmingi tik prieš bakterines infekcijas. Jie neveikia virusų, todėl nėra tinkami gydyti COVID-19, gripo ar kitų virusinių ligų.

Antibiotikai – tai medžiagų grupė, nukreipta prieš bakterijas. Jie priklauso antimikrobinių vaistų grupei ir gali būti skirtingos cheminės sudėties bei kilmės. Skiriami du pagrindiniai tipai: baktericidiniai – naikina bakterijas, bakteriostatiniai – slopina bakterijų dauginimąsi, kad imuninė sistema galėtų pati su jomis susidoroti.

Netinkamas ir nepagrįstas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų atsiradimą ir daro gydymą ateityje kur kas sudėtingesnį.

Negalima vartoti vaistų pasibaigus jų galiojimo laikui

Pasibaigus vaistų galiojimo terminui, jų cheminė sudėtis gali pakisti. Tai gali sumažinti arba visiškai panaikinti vaisto veiksmingumą. Be to, pasenę vaistai gali tapti pavojingi sveikatai, nes susidariusios skilimo medžiagos gali sukelti netikėtas ir žalingas reakcijas.

Nevartokite vaistų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, ir visada tikrinkite datas ant pakuotės.

Ne visas tabletes galima dalyti

Tabletes galima dalyti tik tuo atveju, jei jos turi specialią vagelę (padalijimo liniją), rodančią, kad preparatą saugu skelti pusiau.

Jei tokios linijos nėra, dalyti tabletę be gydytojo ar vaistininko konsultacijos gali būti pavojinga. Kai kurie vaistai turi specialų apsauginį apvalkalą, saugantį skrandį arba užtikrinantį, kad veiklioji medžiaga išsiskirtų lėtai. Tokios tabletės dalijimas gali pakeisti vaisto veikimą, sumažinti efektyvumą ar padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

Nutraukti gydymo kurso negalima, net jei jaučiatės geriau

Jeigu gydytojas paskyrė tam tikrą gydymo trukmę, ypač kalbant apie antibiotikus, kurso nutraukti anksčiau laiko nereikėtų net ir tada, kai jaučiatės geriau.

Per anksti nutraukus vaisto vartojimą, dalis mikroorganizmų gali išlikti gyvi. Jie prisitaiko prie vaisto poveikio ir tampa jam atsparesni. Taip didėja atsparumo vaistams rizika, o ateityje gydymas gali būti mažiau veiksmingas ar net neveiksmingas.

Jeigu gydymo metu pasijutote geriau ar, priešingai, blogiau – nepriimkite sprendimo savarankiškai, o pasikonsultuokite su gydytoju dėl dozės ar kurso koregavimo.

Vaistai, padėję kitam žmogui, nebūtinai tiks jums

Daugelis ligų gali turėti panašius simptomus – skausmą, karščiavimą, kosulį, bendrą silpnumą. Tačiau panašūs požymiai dar nereiškia, kad liga yra ta pati.

Vaistas, kuris padėjo jūsų artimajam ar draugui, jums gali būti visiškai netinkamas: dėl kitos ligos priežasties, skirtingų gretutinių susirgimų, vartojamų vaistų ar individualios organizmo reakcijos. Savarankiškas gydymasis „pagal pavyzdį“ gali ne tik nepadėti, bet ir pakenkti.

Tik gydytojas, įvertinęs jūsų būklę, tyrimus ir ligos istoriją, gali nustatyti tikslų diagnozę ir paskirti tinkamiausią bei saugiausią gydymą.

Atsakingas požiūris į vaistų vartojimą – svarbi jūsų sveikatos dalis. Visada laikykitės gydytojo nurodymų, atidžiai skaitykite vaistų pakuotės lapelius ir nedvejodami klauskite specialistų, jei kyla abejonių.